Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

NT rinka: pirmieji atsigavimo daigai ar tik laikinas pagerėjimas?

Dauguma potencialių pirkėjų laikosi nuošalėje ir laukia, kol kainos pasieks dugną.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / NT rinka atsigauna?
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Apžvelgus pastarojo pusmečio rezultatus matyti, jog Lietuvos būsto rinkoje atsiranda ne tik daugiau stabilumo, bet ir pirmųjų atsigavimo požymių.

Antrąjį 2010 m. ketvirtį Lietuvos didmiesčiuose užfiksuotas mažiausias butų kainų sumažėjimas nuo būsto kainų kritimo pradžios – tik 0,5 proc. O per pirmuosius šešis šių metų mėnesius butų kainos sumažėjo 3,3 proc. Atsižvelgiant į pokyčius, užfiksuotus nuo 2008 m. III ketv. iki 2009 m. III ketv., kai butų kainos Lietuvos didmiesčiuose kiekvieną ketvirtį mažėjo po 6–11 proc., esami kainų pokyčiai jau suteikia optimizmo nekilnojamojo turto savininkams.

Atsigaunantis rinkos aktyvumas taip pat suteikia daugiau optimizmo. VĮ Registrų centro negalutiniais duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje sudaryta apie 22 proc. daugiau būsto pirkimo–pardavimo sandorių nei prieš metus. Nors procentinis augimas išties atrodo nemažas, tačiau nereikia pamiršti, kad dabartinis rinkos aktyvumas vis dar yra du kartus mažesnis, nei buvo fiksuojamas 2004–2008 metais. Tad esamą sandorių skaičiaus augimą dar ankstoka įvardyti kaip būsimo rinkos pakilimo požymį, tačiau šį rodiklį susiejus su vis stabilesnėmis kainomis, galima teigti, kad po pustrečių metų trukusio nesustabdomo kritimo žemyn būsto rinka įgauna vis tvirtesnį pagrindą.

Pasiektas dabartinis būsto kainų lygis, stabilesnė šalies ekonomikos padėtis, gana patrauklios skolinimosi sąlygos ir po truputį mažėjanti pasiūla lėmė teigiamus kainų pokyčius tam tikruose būsto segmentuose. Kaip ir reikėjo tikėtis, labiausiai domimasi pigesniu, lengviau įperkamu būstu. Todėl antrojo šių metų ketvirčio pabaigoje, pavyzdžiui, Vilniuje, pirmą kartą nuo 2007 m. pabaigos išaugo 1–2 kambarių butų, esančių gyvenamuosiuose rajonuose, kainos. Nors augimas siekė tik kelis procentus, tačiau jau pats faktas patvirtina augantį potencialių pirkėjų skaičių šiame segmente.

Išaugo tiek senos, tiek naujos statybos butų kainos. Nors senos statybos būsto finansavimo sąlygos nėra tokios patrauklios kaip naujų butų, tačiau šį trūkumą kompensuoja mažesnė tokio būsto kaina. Pavyzdžiui, Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose 1 kambario butai šiuo metu kainuoja apie 100–140 tūkst. Lt, o 2 kambarių – apie 130–170 tūkst. litų. Tokio paties ploto neįrengti naujos statybos butai kainuoja apie 20 proc. daugiau, tačiau šiuo metu kreditavimo įstaigos siūlo patrauklias skolinimosi sąlygas tokiam būstui įsigyti, o tai padidina potencialių pirkėjų skaičių ir šiame segmente.

Nors senos statybos būsto finansavimo sąlygos nėra tokios patrauklios kaip naujų butų, tačiau šį trūkumą kompensuoja mažesnė tokio būsto kaina.

Vasarai įsibėgėjant, būsto nuomos rinka taip pat stabilizuojasi. Po žymaus nuomos kainų sumažėjimo per pastaruosius kelerius metus (40–45 proc.), antrąjį šių metų ketvirtį nuomos kainos iš esmės nebekito. Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje tradiciškai galima bus tikėtis žymesnio aktyvumo ir šiame segmente, kai Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje išaugus būsto paklausai turto savininkai vienu kitu šimtu litų tradiciškai turėtų kilstelėti paklausiausių butų nuomos kainas. Tačiau tolesnės šio segmento perspektyvos priklausys nuo bendrų nuotaikų šalies ekonomikoje ir nekilnojamojo turto rinkoje.

Ir statytojai, ir projektų finansuotojai dar atsargiai vertina naujų projektų plėtrą ir laukia didesnių pokyčių būsto rinkoje. Todėl 2010 m. bus vieni skurdžiausių naujo būsto pasiūlos atžvilgiu, kadangi šalies didmiesčiuose bus pastatyta tik po 2–6 naujus daugiabučius. O jau pastatyto būsto kiekis pirminėje rinkoje, nedideliais tempais stabiliai menksta. Per antrąjį 2010 m. ketvirtį naujos statybos butų pasiūla (jau pastatytuose daugiabučiuose) Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje sumažėjo nuo 3700 iki 3200 butų. Šiuo metu 2007–2010 m. statytuose daugiabučiuose Vilniuje siūloma įsigyti apie 1600 butų, Kaune – apie 650, Klaipėdoje – apie 850, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – apie 100 naujos statybos butų.

Nepaisant prieštaringų nuomonių apie Lietuvos būsto rinkos perspektyvas, manoma, kad rinka įgauna gana tvirtą pagrindą: perteklinė pasiūla išsisemia, pardavimo ir nuomos kainos stabilizuojasi bei rodo augimo požymius, taip pat auga sandorių skaičius, atgyja naujų projektų statybos. Tačiau artimiausiu metu vargu ar pamatysime didesnių neigiamų ar teigiamų pokyčių šiame sektoriuje, kadangi didžiąja dalimi būsto rinkos perspektyvos priklausys nuo bendros ekonominės situacijos šalyje, ypač nuo nedarbo lygio, darbo užmokesčio pokyčių, emigracijos mąsto bei bankų skolinimo politikos, taip pat nuo šalies valdžios sprendimų. Todėl labiausiai tikėtina, kad būsto rinkos pulsas artimiausius kelerius metus sutaps su bendru Lietuvos ir atskirų šalies regionų ekonomikos pulsu, o tai panašu į lėtą ir ilgą kopimą aukštyn, kurio metu gali pasitaikyti ir duobių.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką