Smūgis žuvį tiesiog suskaldo į skutelius
Vaizdo įraše matyti, kaip viena orka laiko saulažuvę netoli vandens paviršiaus, o iš apačios dideliu greičiu prie jos priplaukia kita.
Smūgis žuvį suskaldo į daugybę smulkių dalių, kuriomis orkos vėliau minta.
Mokslininkai mano, kad toks elgesys gali būti naujas būdas maitintis arba viena iš orkų šeimos narių bendravimo formų.
Orkos puolė aštrialiežuvę saulažuvę
Pasaulyje žinomos penkios saulažuvių rūšys, tačiau tiek šiame, tiek kitame vaizdo įraše užfiksuotos orkos puolė tik vieną iš jų – aštrialiežuvę saulažuvę.
Ši ovalo formos saulažuvė yra viena didžiausių kaulinių žuvų pasaulyje – jos ilgis gali siekti 3,5 m.
Tai jau ne pirmasis įrašas padaryti Kalifornijos įlankoje: pirmasis nufilmuotas 2024 m. liepą.
2024 m. incidentą išanalizavę mokslininkai žurnale Frontiers in Ethology rašė, kad dideliu greičiu trenkiantis į žuvį pasigirdęs garsus smūgis suskaldė jos audinius, o jų dalys pasklido vandenyje.
Smūgio metu orka gali pasiekti iki 54 km/val. greitį.
Netrukus vaizdo įraše matyti jauna orka, mintanti vandenyje plūduriuojančiais smulkiais žuvies gabalėliais. Suaugusios orkos jais neminta.
Kol kas neaišku, ar 2025 m. užfiksuotuose vaizduose matoma ta pati orkų grupė.
Mokslininkai svarsto kelias tokio elgesio priežastis. Žuvies suskaidymas į dalis gali padėti ją paruošti maistui, skatinti socialinį elgesį ar žaidimą, taip pat leisti pasidalyti maistu su kitais grupės nariais.
Tačiau toks veiksmas reikalauja ir itin tikslaus bei koordinuoto orkų bendradarbiavimo.
Orkos apskritai garsėja gebėjimu tiksliai ir koordinuotai medžioti. Toje pačioje Kalifornijos įlankoje jos buvo pastebėtos apverčiančios didžiuosius baltuosius ryklius ant nugaros, taip juos paralyžiuodamos, o vėliau kartu maitindavosi jų maistingomis kepenimis.
