„Venipak“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa atskleidė, kad net kas antrą lietuvį (51 proc.) labiausiai erzina nežinojimas, kada laukti siuntos. Kiek mažiau (50 proc.) nervinasi, kai siunta vėluoja, neatnaujinama informacija apie jos buvimo vietą (40 proc.) arba kai apskritai nėra galimybės sekti siuntą (30 proc.).
Tyrimo duomenimis, nekantriausi – jauniausi gyventojai (18-34 m.) – juos labiausiai erzina tiek siuntos vėlavimas, tiek galimybės sekti siuntą nebuvimas. Nežinojimas, kada laukti siuntos didžiausią erzulį kelia aukštesnį išsilavinimą turintiems lietuviams, o siuntos kelio neatnaujinimas – vyrams.
„Greitas siuntų pristatymas šiandien jau yra nebe privalumas, o standartas – visi jo tikisi, kaip švaraus vandens iš čiaupo. Tačiau mūsų tyrimas parodė, kad net svarbiau už greitį yra aiškumas – klientai nori tiksliai žinoti, kada jų siunta bus pristatyta. Nežinomybė kelia daugiau nekantrumo nei pats vėlavimas. Lietuviai linkę stebėti kiekvieną siuntos judesį – nuo išsiuntimo momento iki kurjerio skambučio ar žinutės, kad siunta jau paštomate. E. parduotuvės, kurios suteikia klientams tokį aiškumą, šiandien įgyja stiprų konkurencinį pranašumą”, – sako Asta Raudonienė, „Venipak“ rinkodaros vadovė.
Apklausos rezultatai taip atskleidė, kad 76 proc. lietuvių linkę tikrinti siuntos kelią, o kas ketvirtas (25 proc.) tai daro labai dažnai. Tarp jų – daugiausiai jauniausi (18–34 m.) didžiųjų miestų gyventojai. Savo siuntos kelione visai nesidomi tik 15 proc. apklaustųjų.
„Šie rezultatai dar kartą patvirtina, kad kliento patirtis prasideda ne nuo kurjerio skambučio prie durų, o nuo momento, kai gaunamas siuntos išsiuntimo patvirtinimas. Kuo daugiau kontrolės ir aiškumo suteikiama, tuo daugiau pasitikėjimo jaučia klientai. Tad šiandien tai – nebe papildoma paslauga, o e. verslo išlikimo sąlyga: klientui taip pat svarbu žinoti, kada jis gaus siuntą, kaip svarbu, už kiek ir kaip greitai“, – sako A.Raudonienė.
