Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Palikti per daug arbatpinigių – blogo tono ženklas

Arbatpinigiai
Vida Press nuotr. / Arbatpinigiai
Šaltinis: Lrt.lt
5
A A

Per didelė arbatpinigių suma rodo blogą toną, o itin maža kaip tik gali parodyti, kaip buvo įvertinta aptarnavimas, LRT RADIJUI sako etiketo žinovas Arminas Lydeka. Anot jo, paprastai palieka apie 7–10 proc. nuo sumos, tačiau, jei aptarnavimas buvo itin prastas, galima palikti ir vieną ar du centus.

Kirpėjoms arbatpinigių lietuviai dar nelinkę palikti

Arbatpinigiai, kurie atsirado kaip skatinimo priemonė, kad kavinėse ir restoranuose dirbantis personalas greičiau ir geriau aptarnautų, šiandien tapo atsidėkojimu už jau suteiktą paslaugą. Restoranuose ir kavinėse tai taip įprasta, kad kai kurie mano, jog palikti arbatpinigių yra būtina. Tuo tarpu padavėjai iš arbatpinigių dažnai susirenka antrą atlyginimą.

Padavėjos Alvydos teigimu, arbatpinigiai skatina geriau dirbti: „Arbatpinigiai sudaro didelę atlyginimo dalį. Tuo pačiu tai – įvertinimas už darbą. Kai jų gauni, jautiesi gerai dirbantis. Manau, kad jei nebūtų arbatpinigių, padavėjais nedirbtų didelė dalis žmonių, nes šis darbas tikrai sunkus. Padavėjas turi būti ir šiek tiek menininkas, ir išmanyti žmogaus psichologiją, mokėti su juo bendrauti. Nėra taip, kad ateini, užsisakai ir nueini. Tai, kaip padavėjas bendrauja, sukelia emocijas.“

Yra ir daugiau paslaugų, už kurių suteikimą galima atsidėkoti papildomais pinigais. Tai grožio procedūros, siuntos pristatymas, pavežimas ir kitos paslaugos. Tokia praktika įprasta kai kuriose užsienio šalyse. Kirpėja Ieva pastebėjo, kad lietuviai prie tokio atsidėkojimo būdo dar tik pratinasi.

„Jei apsilanko užsieniečiai, tai tikrai kiekvienas iš jų palieka arbatpinigių. Galima surinkti tikrai nemažą sumą – iki 20–30 eurų. Jei klientai lietuviai – iki 5 eurų per dieną. Pastebėjau, kad arbatpinigių palieka lietuviai, gyvenę užsienyje ir ten pamatę tokią arbatpinigių kultūrą“, – teigia pašnekovė.

Kurjeriai pastebi – miestiečiai arbatpinigių nelinkę palikti

Vilniuje taksi vairuotoju dirbantis Kristofas taip pat pastebėjo, kad daugiau ir dažniau arbatpinigių palieka užsieniečiai. Anot jo, kokią sumą paliks klientas, priklauso nuo kainos už kelionę.

„Būna taip, kad ir labai didelę sumą palieka. Vieną kartą taksometras išmušė 15,5 euro, o moteris paliko 100 eurų. Žinoma, tai labai retas dalykas. Jeigu taksometras išmuša 4,5 ar 5,5, tai dažniausiai tą 50 centų monetą vis dėlto palieka, neima“, – sako pašnekovas.

Pasak taksi vairuotojo, dėl arbatpinigių reikia ir pasistengti: „Labai priklauso nuo vairuotojų. Svarbus bendravimas su klientais. Jeigu vežu į oro uostą, visada padedu užnešti bagažą, jį atiduoti, viską daryti maloniai, tvarkingai. Jeigu mašina tvarkinga – irgi didžiulis pliusas.“

Arbatpinigiai, kuriuos gauna siuntas į namus pristatantys kurjeriai, taip pat priklauso nuo kainos už paslaugą, tačiau, pasak Vilniuje dirbančio kurjerio Ričardo, tai, kad pasistengei dėl kliento, dar nereiškia, kad jis atsidėkos papildomais pinigais.

„Gali būti, kad pasistengi, dėl žmogaus, pavyzdžiui, antrą kartą nuvažiuoji, bet tai dar negarantuoja, kad žmogus paliks arbatpinigių. Vieną kartą vežiau skalbimo mašiną ar kažką tokio. Reikėjo 10 centų grąžos. Jos neturėjau, tad žmogus sukrapštė kažkiek centų, kad galėčiau kitaip atiduoti grąžą. Išėjo taip, kad arbatpinigių neliko“, – prisimena Ričardas.

Arbatpinigiai, kurie atsirado kaip skatinimo priemonė, kad kavinėse ir restoranuose dirbantis personalas greičiau ir geriau aptarnautų, šiandien tapo atsidėkojimu už jau suteiktą paslaugą.

Jo pastebėjimu, miesto gyventojai arbatpinigių palieka rečiau nei gyvenantys užmiestyje ar net kaimuose: „Priklauso ir nuo pačių žmonių. Jei dirbi mieste, sostinėje, tai visi užrietę nosį, visi vadovai, visi kiekvieną centą skaičiuoja, o, pavyzdžiui, tie, kurie važinėja po kokius kaimus, tai ten visiškai kitoks žmonių mąstymas. Ta pati senolė, kuri iš pensijos gyvena, gali daugiau palikti negu čia Vilniuje koks nors direktorius.“

Kirpėjų Ievos ir Eglės nuomone, arbatpinigių palikimas nėra ir neturi būti privalomas, nes klientas ir taip susimoka už paslaugą, tačiau atsidėkojimas tokiu būdu parodo, kad klientas iš tikrųjų yra patenkintas rezultatu.

„Vis tiek yra paslauga, kurią turi atlikti, bet dažnai žmogus įdeda kažko dar, pavyzdžiui, plaudamas galvą ją pamasažuoja, pavaišina kava, pabendrauja maloniai, tiesiog padaro papildomą procedūrą, neapsiriboja vien tokiu bendravimu – va, nukirpau plaukus, viso gero, atsiskaitom“, – tvirtina Ieva.

Kirpėja Eglė tikina – atlygis yra tai kliento laimė, papildomi pinigai nereikalingi, tačiau jie gali būti ženklu, kad klientas tikrai labai patenkintas suteikta paslauga.

Įtraukti arbatpinigių į sąskaitą nesiekia net patys padavėjai

Kad arbatpinigių palikimas nėra būtinybė ar prievolė teigia ir etiketo žinovas A.Lydeka. Pasak pašnekovo, arbatpinigių palikti reikia, bet tik tuo atveju, jei aptarnavimas iš tiesų geras. „Tokios mūsų sociumo žaidimo taisyklės. Lygiai taip pat – jeigu esame natūralistai, mėgstame vaikščioti nuogi, tačiau priimame sociumo žaidimo taisykles, kad išeiti į gatvę nuogiems negalima. Lygiai taip pat ir su tais arbatpinigiais. Mūsų sociumas – visa žmonija– šiandien susitaria, kad už labai gerą aptarnavimą, papildomą dėmesį, kurį skyrė aptarnaujantis personalas, papildomai atsidėkoji ne tik ištardamas ačiū, ne tik nusišypsodamas, bet dar ir palikdamas šiek tiek pinigėlių.“

Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Arminas Lydeka
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Arminas Lydeka

Arbatpinigių palikimu galima ne tik padėkoti, bet ir parodyti, kad aptarnavimas nepatiko: „Jeigu padavėjas nereagavo į jūsų pakeltą ranką, kai norėjote jį pasikviesti, kad dar kažko užsisakytumėte ar paprašytumėte, jeigu jis atnešė patiekalą ir tą lėkštę tiesiog trinktelėjo ant stalo, jei jis visiškai nesišypsojo, jei jis nepaklausė, ar ko nors netrūksta, jūs nepaliksite arbatpinigių. Tuo ir pademonstruosite, kad nesate patenkintas aptarnavimo kokybe. [...] Arba paliekant, tarkime, kokį 1 centrą ar 2 centus pabrėžiama, kad aptarnavimas tik to tevertas.“

Etiketo žinovo teigimu, bendras susitarimas, kokią procentinę dalį reikėtų palikti aptarnaujančiam personalui, yra rekomendacija, kuria reikėtų vadovautis, nes tiek per maža, tiek per didelė arbatpinigių suma gali parodyti žmogaus neišsilavinimą ir nekultūringumą.

„Jeigu ypač gerai aptarnavo, šypsojosi, klausė ir bendravo, patarė, padėjo, pagelbėjo, tai jūs neapsiribosite ir tais 10 proc., paliksite daugiau, tačiau tos ribos, tam tikros yra. [Lietuvoje] – 7–10 proc., JAV – 15–20 proc. Tai visuomenės susitarimas –tai suprantama kaip arbatpinigiai. Palikti labai didelius arbatpinigius yra blogas tonas“, – pabrėžia A.Lydeka.

Žaidimu apibūdinamą arbatpinigių palikimą prievole paverčia aptarnavimo mokesčio įtraukimas į sąskaitą. Tai įprasta restoranuose bei kavinėse JAV, rečiau – Europos šalyse, tačiau tokia praktika nėra gera. „Negali restoranas, restorano savininkas, direktorius ar tuo labiau padavėjas pats nuspręsti – tu man, žmogau, turėsi atsidėkoti ir aš jau nusprendžiau, kiek ir kaip tu man atsidėkosi. Turi būti leidžiama žmogui papildomai padėkoti už tą papildomai suteiktą paslaugą jį aptarnaujant“, – įsitikinęs A.Lydeka.

Atrodo, kad arbatpinigių įtraukimas į sąskaitą turėtų būti naudingas dirbantiems aptarnavimo srityje, tačiau visi kalbinti pašnekovai sutinka, kad tokiu būdu būtų atimamas arbatpinigių žavesys, nes jie skirti atsidėkoti už labai gerą aptarnavimą.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką