Palygino europiečius: pasitikrinkite, kiek turite uždirbti į rankas, kad gyventumėte patogiai

Kiekgi reikia uždirbti, kad Europoje gyventumėte patogiai? Atsakyti į šį klausimą – tikras iššūkis, pripažįsta „Euronews“.

Pirmiausia, „patogaus gyvenimo“ samprata yra labai subjektyvi. Antra, kainų lygis smarkiai skiriasi tiek tarp šalių, tiek jų viduje. Trečia, skiriasi ir namų ūkių dydis. Be to, vien pajamų rodikliai neatskleidžia sukaupto turto ir to, ar žmogus gyvena nuosavame būste.

Vis dėlto tam tikri pajamų rodikliai leidžia apytikriai įvertinti, kiek žmonėms gali reikėti, kad gyventų patogiai. Vienas iš tokių rodiklių yra ekvivalentinės disponuojamosios pajamos.

Visos namų ūkio narių piniginės pajamos yra sumuojamos: įtraukiamas darbo užmokestis, pajamos iš investicijų, socialinės išmokos ir kiti šaltiniai. Iš gautos sumos atskaičiuojami mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos.

Gautas rezultatas dalijamas iš namų ūkio narių skaičiaus, paversto ekvivalentiniais suaugusiaisiais. Tai reiškia, kad šis rodiklis nėra tiesiogiai tapatus individualioms asmens pajamoms.

Vidurinės klasės pajamų rėžiai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) vidurinei klasei priskiria tuos namų ūkius, kurių ekvivalentinės disponuojamosios pajamos sudaro nuo 75 proc. iki 200 proc. šalies medianos.

Ši grupė skirstoma į tris dalis: 75–100 proc. medianos pajamų laikoma žemesniąja vidurine klase, 100–150 proc. – vidutinių pajamų grupe, o 150–200 proc. – aukštesniąja vidurine klase.

EBPO vyresnysis ekonomistas Sebastianas Königsas „Euronews Business“ teigė: „Jei disponuojame tik duomenimis apie pajamas, galima daryti prielaidą, kad dauguma namų ūkių, viršijančių 150 proc. ribą, turėtų uždirbti pakankamai, kad gyventų palyginti patogiai.“

„Euronews Business“ apskaičiavo trijų tipų namų ūkių pajamas, sudarančias 150 proc. medianos, kad parodytų, kokių pajamų į rankas reikia, norint patekti į aukštesniosios vidurinės klasės grupę: vienam suaugusiam, porai be vaikų ir porai su dviem vaikais.

2025 m. Europos Sąjungos ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų mediana siekia 22939 eurus per metus (1912 eurų per mėnesį).

Vienam gyvenančiam suaugusiajam, norinčiam pasiekti 150 proc. medianos ribą, per mėnesį vidutiniškai ES reikia uždirbti 2867 eurus: nuo 1023 eurų Rumunijoje iki 6256 eurų Liuksemburge.

Lietuvoje, taip pat ir Latvijoje, vienam suaugusiam, kad patektų į aukštesniąją vidurinę klasę, reikėtų uždirbti 1748 eurus į rankas, Lenkijoje – 1799 eurus, Estijoje – 2143 eurus.

Be vaikų gyvenančiai porai nereikia dvigubai daugiau lėšų nei vienam asmeniui. Kadangi partneriai dalijasi tokias išlaidas kaip būsto nuoma ar energetiniai ištekliai, „Eurostat“ daro prielaidą, kad jiems užtenka 1,5 karto didesnių pajamų. Tad Liuksemburge porai reikėtų uždirbti 9384 eurus į rankas, Vokietijoje – 5417 eurus, o Lietuvoje – 2622 eurus.

Tuo metu šeimai su dviem vaikais, norint pasiekti 150 proc. šalies medianos, Liuksemburge reikia per mėnesį uždirbti 13631 eurą į rankas, Norvegijoje – 13137 eurus, Ispanijoje – 5346 eurus, Lietuvoje – 3670 eurų.

Latvijoje reikėtų uždirbti šiek tiek daugiau – 3671 eurą, Estijoje – 4501 eurą. Mažiausiai pakaktų uždirbti Rumunijoje ir Vengrijoje – atitinkamai 2149 eurus ir 2308 eurus.