Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 kovo 3d. 06:33

Panevėžio kunigai liturginius rūbus siuva Lenkijoje: kainos – nuo 150 eurų

Antašavos šv Hiacinto (Jackaus) parapijos administratorius dr. Rimantas Gudelis
Rimvydo Ančerevičiaus nuotr. / Antašavos šv Hiacinto (Jackaus) parapijos administratorius dr. Rimantas Gudelis

Sušvelninus karantiną tikintieji vėl gali lankytis bažnyčiose ir susirinkę į šv. Mišias gali pamatyti gražiausius kunigų rūbus ir brangiausius kiekvienos parapijos liturginius indus. Baltos, auksinės, raudonos, žalios ir violetinės spalvos drabužiai mirguliuoja ir spindi žvakių šviesoje, o bažnyčios puošmenose išreiškia džiaugsmą, viltį, simbolizuoja tyrumą, nekaltumą.

Perka Lenkijoje

Antašavos šv. Hiacinto (Jackaus) parapijos administratorius dr. Rimantas Gudelis mielai pasakojo ne tik apie liturginių drabužių prasmę, bet ir apie tai, kiek kainuoja šventiniai liturginiai rūbai, kur kunigai juos perka.

„Puošnūs, per didžiąsias metų šventes kunigų dėvimi drabužiai nėra itin brangūs. Net kokybiškas verslininko kostiumas kainuoja tris kartus brangiau nei puošnus bažnyčios tarno rūbas. Paprastai kunigai savo garderobą papildo nuvykę į Lenkiją arba Italiją ir tik retkarčiais užsisako drabužį pas siuvėją. Lietuvoje yra vos kelios moterys, išmanančios, kaip tinkamai pasiūti bažnytinius drabužius. Todėl Lietuvos kunigai dažniausiai renkasi gatavus, kuriuos siuva lenkai ir italai“, – aiškino kunigas ir teigė, kad dažniausiai kunigai arnotas perka Varšuvoje arba Čenstakave.

Pagrindinis kunigo šv. Mišių drabužis Lenkijoje gali kainuoti nuo 150 eurų.

Rankų darbo – brangesni

Pasak dvasininko, pagrindinis kunigo šv. Mišių drabužis Lenkijoje gali kainuoti nuo 150 eurų.

„Tačiau gali kainuoti ir keliolika tūkstančių eurų. Kaina priklauso nuo audinio kokybės ir rūbo puošimui atliktų siuvinėjimų sudėtingumo. Juk liturginis drabužis gali būti austas iš ypatingų siūlų – įausti auksiniai siūlai, siuvinėti rankomis ir puošti brangakmeniais. Todėl rankų darbo liturginis drabužis bus brangesnis. Dažniausiai kunigas turi tik du ar tris nuosavų liturginių rūbų komplektus“, – pasakojo kunigas dr. R. Gudelis ir sakė, kad anksčiau – prieš 200 metų – buvo garsi arnotų siuvykla Slucke.

Pagrindinis kunigo šv. Mišių drabužis Lenkijoje gali kainuoti nuo 150 eurų.

Tikintieji albos nemato

Pagrindinis liturginis drabužis yra vadinamas alba. Ji siuvama iš balto, lygaus, pageidautina natūralaus pluošto audinio. Alba yra platėjanti ir beveik siekia žemę. Tikintieji jos nemato – ant albos kunigas velkasi puošniausią liturginį drabužį – arnotą.

Šis apsiaustą primenantis puošniausias liturginis drabužis siuvamas iš lengvai klostėmis krentančios medžiagos, daug dėmesio skiriama jo puošimui. Stengiamasi, kad arnotas būtų skoningas, o siuvinėjimams ir aplikacijoms būtų naudojami liturginiai simboliai.

Pagrindinės spalvos – keturios

Pasiteiravus, kodėl ant albos vilkimas arnotas yra skirtingų spalvų ir ką reiškia tos spalvos, Antašavos šv. Hiacinto (Jackaus) parapijos administratorius dr. R.Gudelis išaiškino spalvų reikšmes.

„Arnotų spalvos turi prasmę. Skirtingų spalvų liturginiai drabužiai dėvimi vis kitomis progomis. Pagrindinės arnotų spalvos – keturios: balta, raudona, žalia, violetinė. Tiesa, dar yra rožiniai, bet jie vilkimi retai – du kartus per metus. Anksčiau per Vėlines ir pamaldose už mirusiuosius kunigai galėjo vilktis gedulingos juodos spalvos drabužius. Dabar šiomis progomis rekomenduojama violetinė, atgailą ir liūdesį simbolizuojanti spalva“, – pristatė arnotų spalvas R. Gudelis.

Pasak kunigo, žalius liturginius rūbus kunigai vilki šiokiadieniais.

„Žalia yra vilties, pasaulio, kuriame gyvenama ir dirbama, spalva. Raudona arnoto spalva – ugnies ir kraujo, karštos meilės ir aukos dvasios simbolis, kryžiaus kančios spalva. Raudonus liturginius drabužius kunigai vilki kankinių, apaštalų šventėse. Per kitas bažnytines šventes kunigai vilki baltą arnotą. Tai ir yra keturios pagrindinės spalvos“, – išaiškino jų reikšmes R.Gudelis.

Atlikdamas liturgines apeigas, kunigas privalo dėvėti stulą – bažnytiniais simboliais papuoštą audeklo juostą.

Stulas puošia simboliais

Atlikdamas liturgines apeigas, kunigas privalo dėvėti stulą – bažnytiniais simboliais papuoštą audeklo juostą.

„Stulos papuoštos įvairiais bažnytiniais simboliais, kurių kiekvienas turi savo reikšmę. Gedulingos stulos išsiuvinėtos kryžiais, o kankinių – kančios ženklais. Arnotai pasiūti iš medžiagos ir papuošti juostomis, kuriose išsiuvinėti liturginiai simboliai. Šios juostos daromos dviem būdais – siuvinėjamos mašina arba rankomis. Todėl arnotų kainos – skirtingos. Brangesni – rankų darbo“, – pasakojo kunigas R.Gudelis ir priminė, kad bažnyčių altoriai taipogi turi savo rūbą – staltiesę, kurios siuvamos Lenkijoje.

Dr. R.Gudelis priminė, kad dirba nedidelėje parapijoje, bet čia turi daiktų, kuriais gali didžiuotis.

„Parapijoje yra išlikusių senų arnotų, kurie priklausė Antaševskių giminei. Jie turi meninę vertę ir yra įrašyti į kultūros paveldo sąrašus. Šiaip kiekvienos spalvos arnotų Antašavoje turime po tris komplektus. Bažnytiniai drabužiai siuvinėti aukso siūlais augalų motyvais – vynuogių kekėmis, rugio varpomis, lapais, viskuo, kas susiję su maistu ir gyvastimi, bei puošti religiniais simboliais“, – pasakojo kunigas.

„Jūsų Panevėžys“/www.jp.lt
Temos: 1 Kunigas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

03:45
19:56
13:58

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką