Sekite 15min Google
Kur dažniausiai ieškoma pinigų?
Kai trūksta apyvartinių lėšų, vadovai paprastai žiūri į tai, kaip greitai sumoka klientai, kada reikia mokėti tiekėjams ir kur galima sumažinti sąnaudas.
„Tai logiški klausimai, bet jie ne visada atveda prie priežasties. Kai pradedame kalbėtis su įmone, dažnai paaiškėja, kad didelė dalis pinigų yra sandėlyje. Ne kaip grynieji, o kaip prekės, už kurias jau sumokėta, bet kurios dar neparduotos“, – sako „StockM“ direktorė Julija Akstinė.
Kad pinigai atsargose užsibūna vis ilgiau, rodo ir tarptautinės analizės. KPMG analizė, apėmusi daugiau nei 2 700 JAV viešųjų bendrovių, parodė, kad vidutinis atsargų laikymo laikotarpis nuo 2020 iki 2024 m. pailgėjo nuo 73 iki 80 dienų, o didesnės atsargos buvo vienas svarbiausių šio pokyčio veiksnių. PwC atsargas vadina „tyliu neapibrėžtumo sugėrėju“: įmonės jas didina, kad apsisaugotų nuo tiekimo sutrikimų, tačiau tai gali mažinti likvidumą. Pasak PwC, 2024 m. kapitalui imliausiuose Europos Sąjungos sektoriuose atsargos vidutiniškai buvo laikomos 90,2 dienos, palyginti su 68,6 dienos Šiaurės Amerikoje.
Kodėl tai nematoma finansų ataskaitose?
Apskaitoje atsargos yra trumpalaikis turtas, todėl didelė jų vertė iš pirmo žvilgsnio nekelia nerimo. Tačiau už kiekvieną prekę, žaliavą ar komponentą įmonė jau sumokėjo, nors pajamų iš jų dar negavo. Kol prekė neparduota, šių pinigų negalima panaudoti nei atsiskaityti su tiekėjais, nei finansuoti augimo.
„Viena bendra atsargų suma balanse nepasako, ar pinigai įdėti į tinkamas prekes ir tinkamose vietose. Dažnas paradoksas yra tas, kad įmonė vienu metu turi ir perteklių, ir trūkumą: sandėlyje kaupiasi lėtai judančios prekės, o perkamiausių nuolat pritrūksta“, – aiškina J.Akstinė.
Anot jos, ne kiekvienas prekės trūkumas reiškia prarastą pardavimą, nes dalis klientų palaukia ar pasirenka pakaitalą. Tačiau dalis jų nueina pas konkurentus, todėl įmonė moka dvigubą kainą: pinigai įšaldyti ne tose prekėse, o pajamų gaunama mažiau, nei galėtų.
Kaip pinigai „nusėda“ sandėlyje?
Perteklius retai susidaro dėl vienos didelės klaidos. Dažniausiai jį sukuria daugybė smulkių sprendimų, kurie savo metu atrodė visiškai protingi.
Didmeninėje prekyboje tai dažnai tiekėjų sąlygos: minimalus užsakymo kiekis, nuolaida už didesnį kiekį ar nemokamas pristatymas viršijus tam tikrą sumą. Mažmeninėje prekyboje pinigai lieka akcijoms ir sezonams nupirktose prekėse, kurios po akcijos tyliai tampa nuolatiniu asortimentu. Distribucijos įmonėse vienas sandėlis būna perpildytas, kol kitoje vietoje tų pačių prekių trūksta. Gamyboje atsargos padidinamos, kai tiekėjas vėluoja, bet jam pradėjus pristatyti laiku jų dažnai niekas nesumažina.
„Visus šiuos atvejus sieja tas pats: aplinkui viskas keitėsi, o atsargų lygis liko toks pat“, – pastebi „StockM“ vadovė.
Ar išpardavimas išsprendžia problemą?
Kai pinigų trūksta, dažnai pirmiausia siūloma paskelbti akciją ar išpardavimą. Tačiau nuolaida apsimoka tik tada, kai pardavimai išauga tiek, kad padengtų prarastą maržą. Kuo mažesnė marža, kaip dažnai būna didmeninėje prekyboje ir distribucijoje, tuo didesnio pardavimų šuolio reikia.
„Nuolaida tikrai pagrįsta, kai prekės nebejuda, artėja galiojimo pabaiga ar baigiasi sezonas. Bet gerai parduodamų prekių pertekliui yra pigesnis kelias: tiesiog nebeužsakyti daugiau, nei reikia. Tada perteklius išsiparduoda už įprastą kainą, o marža nenukenčia“, – sako J.Akstinė.
Finansiškai svarbu nesuklysti ir dėl lūkesčių. Iš atsargų išlaisvinti pinigai grįžta vieną kartą, tai nėra kasmet pasikartojantis sutaupymas. O mažesnės atsargos savaime nereiškia didesnio pelno.
Ką daryti kitaip?
J.Akstinės teigimu, sprendimas prasideda ne nuo atsargų mažinimo, o nuo kitokio požiūrio į jas.
„Atsargas reikia valdyti kaip investiciją į prekių prieinamumą, o ne kaip sandėlio likutį. Kiekviena prekė kiekvienoje vietoje turi turėti aiškią priežastį būti sandėlyje: realius pardavimus, realų tiekimo laiką, žinomą sezoną. Kai ta priežastis pasikeičia, turi keistis ir atsargų lygis“, – teigia ji.
Vienodas visų atsargų sumažinimas, pavyzdžiui, procentu, dažnai pakenkia būtent toms prekėms, kurios uždirba daugiausia. Kasdienius skaičiavimus šiandien galima patikėti programoms, tačiau rezultatą vis tiek lemia žmonės: duomenų kokybė ir tai, ar komanda veikia pagal tai, ką rodo skaičiai.
„Jei įmonėje nuolat trūksta pinigų, verta paklausti ne tik, kiek mums skolingi klientai. Verta paklausti ir to, kiek pinigų šiandien guli prekėse, kurių artimiausiu metu niekas nenupirks“, – apibendrina J.Akstinė.
