Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pašalpos: vienam – gyvenimo būdas, kitam – gėda

Pašalpa
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Pašalpa
Šaltinis: „Šiaulių naujienos“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šiauliuose sparčiai mažėja socialines pašalpas ir kompensacijas gaunančių gyventojų. Tokią žinią vakar žurnalistams pranešė Šiaulių miesto valdžios atstovai. Pasak jų, mažėjimą lemia įvairios priežastys, tačiau ryškiausia jų – būtinybė atidirbti už gaunamas pašalpas. Esą kai kurie šiauliečiai gėdijasi, jog bus užbadyti pirštais, jei pažįstami pamatys, kad jie užsiima visuomenei naudinga veikla. Tuo metu kitus pašalpininkus „atsijoja“ laiko stoka, nes pastarieji stačia galvą pasinėrę į nelegalius darbus. Nepaisant to, tikinama, kad kai kurios pašalpų gavėjų grupės niekada neišnyks, nes 20 valandų darbas per mėnesį kartais prilygsta maždaug 1000 litų atlyginimui.

Pašalpos suryja vis mažiau pinigų

Šiaulių miesto savivaldybė buvo apskaičiavusi, kad iš šių metų biudžeto socialinėms pašalpoms teks atseikėti apie 11 mln. 700 tūkst. litų. Tačiau paaiškėjo, kad maždaug du milijonus litų pavyks sutaupyti. Šias sutaupytas lėšas planuojama skirti skoloms padengti.

„Statistiniai duomenys rodo, kad pašalpoms išmokama vis mažiau pinigų. Jeigu šių metų sausio mėnesį buvo išmokėta per 800 tūkst. litų, tai rugsėjo mėnesį – per 500 tūkst. litų“, – vakar žurnalistams sakė laikinai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas einantis Algimantas Beinoravičius.

Statistiniai duomenys rodo, kad pašalpoms išmokama vis mažiau pinigų. Šių metų sausio mėnesį buvo išmokėta per 800 tūkst. litų, o rugsėjo mėnesį – per 500 tūkst. litų.

Jo teigimu, pastaruoju metu Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo centro duris varsto vis mažiau šiauliečių. Per sausio mėnesį čia su siuntimais atskubėjo 738 šiauliečiai, rugsėjį – 370. „Prie mažėjimo prisidėjo tai, kad nedarbas Šiauliuose mažas – nesiekia 6 proc. Žmonės susiranda darbus, dėl to bedarbių mažiau ir socialinių pašalpų mažiau. Kita priežastis – aktyvi programa, kuri nurodo, kad žmonės, norėdami gauti socialinę pašalpą, turi mieste per mėnesį atidirbti 20 valandų naudingo darbo“, – teigė jis, pridurdamas, kad dabar į pašalpas nebepretenduoja tie, kurie iš tiesų turi kitus pragyvenimo šaltinius.

Valdžios atstovų teigimu, į miesto tvarkymo brigadas nukreipiami pašalpininkai tikrai padeda – grėbia lapus, genėja medžius, renka šiukšles ir pan. Daug pagyrų sulaukė prieš maždaug kelis mėnesius įkurta brigada, tvarkanti miesto šaligatvius. Pašalpininkai jau spėjo aptvarkyti apverktinos būklės šaligatvius Krymo, Vilniaus, Lieporių, Dainų, S. Šalkauskio gatvėje bei Saulės take. „Iš viso sutvarkyta 1370 kvadratinių metrų miesto šaligatvių“, – teigė A. Beinoravičius.

Tikisi sulaukti ypatingų darbo pasiūlymų

Prie mažėjimo prisidėjo tai, kad nedarbas Šiauliuose mažas – nesiekia 6 proc. Žmonės susiranda darbus, dėl to bedarbių mažiau ir socialinių pašalpų mažiau.

Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo centro Visuomenei naudingos veiklos organizavimo poskyrio vadovas Aleksandras Steponavičius „Šiaulių naujienoms“ pasakojo, kad nemaža dalis šiauliečių gėdijasi eiti į miesto gatves dirbti visuomenei naudingą darbą. „Kai tau reikia atidirbti už pašalpą, tu pradedi galvoti, ar tau iš tiesų jos reikia. Išeiti į miestą dirbti visuomenei naudingą darbą ne visiems lengva. Ypač jauni žmonės gėdijasi, kad pamatys kokie pažįstami. Štai romų tautybės žmonės turi nerašytus įstatymus, kad jie negali dirbti. Pasislėpę gal ir gali, bet kada jiems reikia išeiti į kokį parką, išsigąsta, jog neduok Dieve kas nors pamatys“, – pasakoja jis.

A. Steponavičiaus teigimu, ypač sunkiai savo ego pamina jauni žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą. Pastarieji tikisi, kad atėję išgirs, jog jiems siūlomos direktoriaus pareigos, tačiau išgirdę, kad tokių darbų nėra ir reikia eiti grėbti lapų, iškelta galva išžingsniuoja ir nebegrįžta.

Visuomenei naudingos veiklos organizavimo poskyrio vadovas tikina, kad neretai, norėdami išsisukti nuo darbų, šiauliečiai bando jį palenkti savo pusėn siūlydami įvairiausias paslaugas.

„Ateina vienas verslininkas. Jis dirba garaže, remontuoja automobilius. Ir siūlo man, kad atvaryčiau į garažą savo traktorių ar dar kažką. Neva sutvarkys viską. Tik leisk neiti dirbti“, – vieną iš daugelio istorijų pasakoja jis.

Ypač sunkiai savo ego pamina jauni žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą. Pastarieji tikisi, kad atėję išgirs, jog jiems siūlomos direktoriaus pareigos, tačiau išgirdę, kad tokių darbų nėra ir reikia eiti grėbti lapų, iškelta galva išžingsniuoja ir nebegrįžta.

Be pašalpos – nė žingsnio

A. Steponavičiaus pasakojo, kad dar keli šiauliečiai vietoj savo fizinės jėgos bandė įbrukti naujus darbo įrankius. „Susitarkim. Mes jus galime paremti. Nupirksime naujus įrankius ir pan. Tačiau dirbti neisime. Sudėkite parašiukus ir viskas“, – sakė jis, pridurdamas, kad išgirdę atsakymą, jog reikalinga fizinė jėga, vyriškiai užvėrė duris ir nebegrįžo.

Vis dėlto, pasak A. Steponavičiaus, dalis žmonių, gaunančių socialines pašalpas, niekada neišnyks. Viena grupė etatinių pašalpininkų – stiklelio kilnoti nevengiantys asmenys. Pastarieji atidirba privalomą laiką ir dingsta, kol kišenėje pradeda švilpti vėjai. Tada – atgal į miestą tvarkyti aplinkos. Kita grupė – su antstoliais kovojantys šiauliečiai, kurių skolos kartais siekia net keliasdešimt tūkstančių litų.

Pasak A. Steponavičiaus, yra ir tokių šiauliečių, kurie savo gyvenimo be pašalpų net neįsivaizduoja.

„Pabandykime paskaičiuoti. Jeigu tu gauni 350 litų kaip pašalpą, toliau nemokamas maitinimas mokykloje, kuris vienam vaikui tarkime kainuoja 200 litų. Jei du vaikai – 400 litų. Ir dar žiemą už šildymą ir karštą vandenį jis gauna kokius 200 litų kompensacijos. Tai va, 950 litų kiekvieną mėnesį už 20 atidirbtų valandų. O jeigu dar kažkur nelegaliai dirbi... Visai neblogai ar ne?“ – baigdamas pokalbį retoriškai klausė jis.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką