Organizacija prognozuoja, kad šiais metais pasaulio ekonomika augs 5,6 proc. – 1,5 procentinio punkto daugiau nei prognozuota sausio mėnesį, ir tai bus greičiausias atsigavimas po recesijos per 80 metų, sakoma naujausioje ataskaitoje „Pasaulio ekonomikos perspektyvos“.
Visgi bankas perspėja, jog daugelis šalių, ypač neturtingos valstybės, yra paliktos nuošalyje ir prireiks ne vienerių metų, kol jos grįš į lygį, buvusį iki COVID-19 pandemijos.
„Trumpalaikis augimo atsinaujinimas negali kompensuoti problemų, kurias pandemija sukėlė vargingiausiesiems, bei pandemijos neproporcingo poveikio pažeidžiamoms grupėms“, – pareiškė organizacijos prezidentas Davidas Malpassas.
„Norint paspartinti vakcinų platinimą ir skolų mažinimą, būtina koordinuoti pastangas visame pasaulyje, ir ypač tai yra svarbu mažas pajamas gaunančioms šalims“, – pridūrė D.Malpassas.
Nors infliacija nelaikoma itin svarbiu veiksniu, kylančios kainos kelia dar vieną iššūkį politikos formuotojams, ypač besivystančiose rinkose, mėginant atkurti ekonomikas ir suvaldyti kylantį skolos lygį.
Pasaulio bankas sumažino savo prognozes maždaug 40 proc. besivystančių rinkų ir šalių, o atmetus spartų Kinijos ekonomikos augimą, šių šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) išsiplės tik 4,4 procento.
Ataskaitoje taip pat sumažinta mažas pajamas gaunančių šalių ekonomikos vystymosi prognozė šiems ir kitiems metams. Skaičiuojama, kad šios šalių grupės BVP ūgtels tik 2,9 procento.
Jei prognozė pasitvirtintų, tai būtų lėčiausias augimas per du dešimtmečius, atmetus 2020-uosius.
„Manoma, kad iki šių metų pabaigos daugiau nei 100 mln. žmonių vėl nugrims į didžiulį skurdą“, – perspėja Pasaulio bankas.
Tai pasakojimas apie du atsigavimo kelius.
„Tai pasakojimas apie du atsigavimo kelius“, – naujienų agentūrai AFP teigė Pasaulio banko ekonomistas Ayhanas Kose, pažymėdamas, kad dauguma valstybių grįš į iki pandemijos buvusį lygį tik 2023 metais ar vėliau.
Prognozuojama, kad JAV ekonomikos augumo tempas sieks 6,8 proc. ir bus sparčiausias per kelis dešimtmečius bei daugiau nei 3 procentiniais punktais didesnis nei sausį, tuo tarpu Kinijos BVP plėsis 8,5 proc., o Indijos – 8,3 procento.
„Yra šalių, kurios turi galimybių pasiskiepyti, ir tų, kurios nepasiekė pakankamai pažangos šioje srityje“, – pridūrė jis.
„Tai tarytum geriausias metas pažengusioms ekonomikoms ir blogiausias metams mažas pajamas gaunančioms šalims“, – pridūrė analitikas.
Svarbiausias dalykas yra užtikrinti, kad visos šalys turėtų prieigą prie vakcinų nuo COVID-19, teigė ataskaitą parengusios grupės vadovas.
Iki šiol mažų pajamų šalyse bent vieną vakcinų nuo COVID-19 dozę yra gavę vos 0,3 proc. gyventojų.
Infliacija ir didėjantis įsiskolinimas
„Yra absoliučiai svarbu skiepyti žmones, skiepyti greitai, skiepyti visur, – pažymėjo A.Kose. – O mes tikrai atsiliekame.“
Visgi, pasak analitiko, pasaulinis augimas 2022 metais gali paspartėti iki 5 proc., jei vakcinų platinimas padidės, palyginti su šiuo metu prognozuojamais 4,3 procento.
Tuo tarpu infliacija JAV sukėlė nerimo finansų rinkose, investuotojams baiminantis kainų šuolio ankstyvuoju atsigavimo etapu, kuris gali paskatinti JAV Federalinio rezervo sistemą (FRS) ir kitus centrinius bankus kiek anksčiau koreguoti pinigų politiką ir didinti skolinimosi išlaidas.
Tai turėtų neigiamą poveikį visame pasaulyje, kur vyriausybės ir įmonės jau pastebi įsiskolinimo lygio augimą ir skolų reitingų kritimą.
Auganti infliacija gali priversti besivystančias rinkas ir mažas pajamas gaunančias valstybes didinti palūkanų normas nepasiekus visiško atsigavimo.
A.Kose teigimu, vyriausybių ir privačių kreditorių „tarptautinis bendradarbiavimas“ bus reikalingas norint išspręsti „likvidumo ir mokumo problemas ypač mažas pajamas gaunančiose šalyse“, kurių maždaug pusė jau susiduria su besikaupiančių skolų problema.
Nors šiuo metu infliacija sparčiai auga, palyginti su ankstyvomis pandemijos savaitėmis stebėtu staigiu nuosmukiu, ataskaitoje teigiama, kad pažangiose šalyse infliacija turėtų sumažėti ir išlikti priimtinose ribose.
Visgi mažas pajamas gaunančios šalys kovoja su didėjančiomis maisto kainomis, kurioms tenka apie pusę namų ūkių išlaidų.
Pasak ataskaitos, tai lemia vis didesnį maisto trūkumą tose šalyse.
„Mėginimai sumažinti maisto kainas per subsidijas ar eksporto kontrolę gali paskatinti maisto kainas pasaulyje, – teigė Pasaulio bankas. – Tikslingos socialinės apsaugos priemonės, tokios kaip parama grynaisiais ir maistu, gali sušvelninti pandemijos poveikį galimybėms apsirūpinimui maisto produktais.“
