Sekite 15min Google
Europos Komisijos vidaus tyrėjų atlikta analizė patvirtina tai, ką ne ES šalių ūkininkai kartoja jau ne vieną mėnesį: planas uždrausti bet kokius kai kurių „pavojingiausių“ pesticidų, uždraustų ES dėl sveikatos ir aplinkosaugos priežasčių, likučius lemtų mažesnį produktų kiekį ir didesnes jų kainas.
Pagal blogiausią hipotetinį scenarijų – jei ne ES šalių gamintojai neprisitaikytų prie naujų taisyklių – už kavą tektų mokėti 332 proc. daugiau, o už citrusinius vaisius – 82 proc. daugiau, teigiama Jungtinio tyrimų centro (JRC) antradienį paskelbtoje analizėje. ES žemės ūkio importas sumažėtų 41 proc., o gyvulininkystės ūkininkai taip pat susidurtų su didesnėmis pašarų kainomis. Net ir pagal realesnius tyrėjų nagrinėtus scenarijus, kai išorės augintojai įvairiu mastu prisitaikytų prie naujų reikalavimų, vartotojų kainos didėtų, o ES žemės ūkio importas mažėtų. Tiesa, tai kartu skatintų vidaus gamybą, nors konkretūs skaičiai priklausytų nuo gamintojų noro prisitaikyti.
Šios išvados Briuseliui pateikia politiškai nemalonų pasirinkimą: arba neleisti į gatves sugrįžti piktų ūkininkų traktoriams, arba smogti vartotojų piniginėms jiems perkant būtiniausius maisto produktus.
Siūlomas pesticidų likučių draudimas yra maisto ir pašarų saugos supaprastinimo teisės aktų paketo dalis. Jį palaiko Europos ūkininkai, siekiantys vienodų konkurencijos sąlygų su užsienio augintojais – juk šis pasiūlymas iš dalies buvo sukurtas siekiant numalšinti jų nepasitenkinimą dėl ES prekybos susitarimo su „Mercosur“ bloku, kurį sudaro Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus. Kad ant vaisių ir daržovių neliktų jokių pesticidų likučių, gamintojai iš esmės turėtų visiškai nustoti naudoti atitinkamą medžiagą.
Tačiau kritikai teigia, kad toks planas prieštarauja pasaulinės prekybos taisyklėms, nes iš esmės primeta ES reikalavimus užsienio gamintojams. Tokia praktika vadinama „veidrodine nuostata“ (angl. mirror clause).
Daugelis tarptautinių gamintojų organizacijų tvirtina, kad siūlomas draudimas peržengia esamas sveikatos apsaugos priemones ir siekia primesti visiems vienodą modelį, neatsižvelgiant į tai, kad skirtinguose pasaulio regionuose augintojai susiduria su skirtingais kenkėjais, klimato sąlygomis ir ūkininkavimo ypatumais.
„Pasirinkimas yra toks: arba uogos, kurios prieinamos ištisus metus, yra sveikos, saugios ir už teisingą kainą, arba ribota gamyba už didelę kainą“, – sakė Maroko Raudonųjų uogų augintojų asociacijos prezidentas Amine Bennani. Jo teigimu, tai, ką Briuselis vadina „standartų suderinimu“, praktikoje reiškia „prekybos barjerą“. Bennani taip pat skundėsi, kad asociacija niekada nebuvo konsultuojama, nors teisės aktai paveiks apie 250 tūkst. šiame sektoriuje dirbančių marokiečių.
Tokį susirūpinimą reiškia ne tik Maroko uogų augintojai. Pietų Afrikos vaisių augintojų asociacija „Hortgro“ ir Pietų Afrikos stalo vynuogių pramonės organizacija teigia, kad šalies vynuogių eksportas yra itin svarbus tūkstančių šiame sektoriuje dirbančių žmonių pragyvenimui.
Panašius argumentus pateikė ir kiti gamintojai, įskaitant Kanados grūdų ir ankštinių kultūrų sektorių, Hondūro melionų eksportuotojus, Brazilijos gyvulininkystės ir žemės ūkio sąjungą bei Kalifornijos migdolų sektorių.
Komisija teigia siekianti užkirsti kelią pavojingiausių medžiagų, kurių naudojimas ES yra uždraustas, sugrįžimui į Bendriją per importuojamus produktus, sumažinant leidžiamą jų likučių kiekį iki techninio nulio.
Tiek Komisija, tiek pasaulio gamintojai sutaria dėl vieno: pesticidų likučių ribos jau dabar nustatytos taip, kad užtikrintų saugų jų vartojimą žmonių sveikatai. Tačiau kritikai teigia, kad ES vykdomoji valdžia siekia gerokai peržengti esamas žmonių sveikatos apsaugos priemones ir uždrausti net menkiausius medžiagų pėdsakus, kurios uždraustos dėl platesnių sveikatos ir aplinkosaugos grėsmių.
Europos „labai aukšti“ saugos standartai „turi būti tinkamai kontroliuojami“, – sakė Žemės ūkio generalinio direktorato (DG AGRI) generalinė direktorė Elisabeth Werner POLITICO organizuotame „Sustainable Futures Summit“ renginyje prieš pat praėjusių metų pasiūlymo pristatymą. Dar daugiau neapibrėžtumo augintojams kelia tai, kad Komisija iki šiol nenurodė, kuriems konkrečiai uždraustiems pesticidams ši priemonė būtų taikoma. JRC tyrime nustatyta 18 veikliųjų medžiagų, kurioms galėtų būti taikomas likučių draudimas, paveiksiantis 235 prekių rūšis ir 86 šalis.
Europos Komisijos atstovė spaudai Eva Hrnčířová teigė, kad ES šiuos sprendimus priims kiekvienu atveju atskirai, remdamasi poveikio vertinimais.
Elektroniniu paštu išplatintame pareiškime Hrnčířová tiesiogiai neatsakė į susirūpinimą dėl didesnių kainų ar mažesnio produktų prieinamumo. Vis dėlto ji pabrėžė, kad bet kokie veiksmai „atsižvelgs į būtinybę išsaugoti ES apsirūpinimo maistu saugumą ir galimas tarptautines pasekmes“.
ES turi pagrindo nerimauti dėl tarptautinių pasekmių. Kelios šalys, įskaitant Australiją, Kanadą, Paragvajų ir JAV, jau apskundė šią priemonę Pasaulio prekybos organizacijai, o Tarptautinė šviežių produktų asociacija tvirtina, kad dabartiniai pasauliniai maisto saugos standartai jau dabar pakankamai apsaugo vartotojus ir kartu palengvina tarptautinę prekybą.
Kai kurios ES valstybės narės palaiko vadinamąsias veidrodines nuostatas kaip būdą užtikrinti sąžiningesnes konkurencijos sąlygas Europos ūkininkams, kurie baiminasi, kad tokie laisvosios prekybos susitarimai kaip „Mercosur“ leidžia konkuruoti užsienio gamintojams, kuriems netaikomi tokie pat apribojimai. Ypač aktyvi šiuo klausimu yra Prancūzija – ji jau šių metų pradžioje nacionaliniu lygmeniu uždraudė produktus, kuriuose aptinkami kai kurių ES uždraustų pesticidų likučiai, taip apribodama tam tikrų bulvių ir avokadų patekimą į šalį. Tad avokadų skrebutis gali tapti dar brangesniu malonumu.