Vidutinis darbo užmokestis į rankas per metus augo 132 eurais (10,3 proc.) ir pasiekė 1407 eurus.
„Darbo pajamų didėjimui poveikį darė minimalios mėnesinės algos (MMA augimas – apie 10 proc. praėjusiais metais. Palyginti su praėjusiais metais darbo pajamų augimas išliko panašus kaip ir 2023 m. Darbo pajamos į rankas padidėjo dešimtadaliu. Vertinant metinę infliaciją, 2024 m. pabaigoje ji buvo kiek mažesnė nei 2023 m. pabaigoje, tai realus pajamų augimas 2024 m. pabaigoje netgi buvo didesnis nei 2023 metais“, – pastebėjo „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
2024 m. antrąjį ketvirtį vidutinė alga prieš mokesčius per metus padidėjo 231 euru (11,2 proc.) ir siekė 2291 eurą prieš mokesčius. Metinė infliacija 2024 m. gruodį buvo 2,1 proc.
K.Zitikytės teigimu, didesnei daliai apdraustųjų – šešiems iš dešimties – pajamos praėjusiais metais didėjo, o maždaug 14 proc. apdraustųjų pajamos per metus sumažėjo.
„Atotrūkis tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių praėjusiais metais nepakito. Penktadalis daugiausiai uždirbančiųjų turėjo šešis kartus didesnes darbo pajamas nei penktadalis mažiausiai uždirbančiųjų“, – kalbėjo K.Zitikytė. Tiek daugiausiai, tiek mažiausiai uždirbantiems, anot jos, pajamos procentine išraiška didėjo labai panašiai.
Daugiausiai uždirbantiems pajamos per metus padidėjo 260 eurų, mažiausias pajamas uždirbantiems padidėjimas galėjo būti apie 70 eurų.
„Pajamų padidėjimą galėjo daugiausia pajusti vyresni darbuotojai. Sparčiausias jis buvo 50–60 metų amžiaus grupėje – 12,4 proc. Tuo tarpu jaunesniems rinkos dalyviams darbo pajamos didėjo 8–9 proc.“, – sakė ji.
Pasak specialistės, tai sietina su sektoriais, kuriuose dominuoja vyresni darbuotojai. Pavyzdžiui, žmonių sveikatos priežiūros (pajamos didėjo 14 proc.) ir švietimo sektoriai (pajamos didėjo 20,7 proc.).
„Tuo tarpu jaunimo daugiau dirba finansinėje, draudimo srityje, informacijos ir ryšių veikloje. Joje darbo pajamų augimas buvo pernai santūresnis“, – atkreipė dėmesį specialistė.
Ji akcentavo, kad beveik 21 proc. darbo pajamos padidėjo dirbantiems švietime – į rankas jis galėjo siekti apie 211 eurų. Po 14 proc. darbo pajamos augo dirbantiems sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityje bei transporto ir saugojimo srityje.
„Panašiai tiek gydytojams, tiek slaugos specialistams didėjo, o transporto veikloje sunkiasvorių automobilių vairuotojams pajamos kilo 14 proc. – į rankas apie 122 eurus“, – teigė K.Zitikytė.
Pasak jos, didžiuosiuose sektoriuose, kur daugiausia dirbančiųjų, pavyzdžiui, prekybos, darbo pajamos didėjo kiek kukliau – apie 10 proc. Aptarnavimo srityje darbo pajamos augo tiek pat.
Darbo rinkos aktyvumas slopsta
Priėmimų į darbą skaičius išliko panašus kaip ir ankstesniais metais. Tuo metu atleidimų, anot jos, buvo 4 proc. daugiau nei 2023 m.
„Darbo rinka buvo mažiau aktyvi. Skaičiuojame, kad apdraustųjų skaičius 2024 m. pabaigoje buvo apie 1 proc. mažesnis – 10 tūkst. dirbančių buvo mažiau. Prekyboje, apdirbamojoje gamyboje, transporto ir saugojimo veikloje bei statyboje darbuotojų mažėjo darbuotojų. Daugiausia mažėjo pardavėjų skaičius, apdirbamojoje gamyboje, transporte ar net informacijos ir ryšių srityje – reklamos ir rinkodaros specialistų. Augo dirbančių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityje – daugėjo asmens priežiūros, slaugos specialistų. Senėjanti visuomenė reikalauja tam tikrų profesijų. Taip pat administracinėje ir aptarnavimo veikloje daugėja dirbančiųjų, valytojų, nekvalifikuotų darbininkų gretos padidėjo“, – kalbėjo specialistė.
Žvelgiant į atskiras dirbančiųjų grupes, mažėjo 25–30 metų darbuotojų.
„O augo skaičius tų, kurie per 60 metų – tokių padaugėjo bent 5 proc. Demografija grasinasi mums pokyčiais darbo rinkoje. Gyventojų struktūrą žiūrint, auga vyresnių skaičius, todėl tai atsispindi ir užimtume. Be to, egzistuoja ir pensinio amžiaus didinimas“, – kalbėjo specialistė.
Kiek darbuotojai sirgo
Vienam dirbančiam teko septynios ligos, o vidutinė ligos išmoka siekė beveik 10 darbo dienų.
„50–60 metų darbuotojams mokama ligos išmoka siekė beveik 15 darbo dienų, vyresnių – apie 18 darbo dienų. Išsiskiria ligos, kuriomis sergama. Kiekvienoje amžiaus grupėje paskelbiame dešimt ligų. Tarp jaunimo – viršutinių kvėpavimo takų ūminės ligos, peršalimo ligos. Nuo 30 metų atsiranda ligos su nugaros, juosmens skausmais. Dar vyresnėse amžiaus grupėse – širdies ligos. Su amžiumi ligų paketas kinta ir ligos išmokos trukmė koreguojasi“, – apibendrino K.Zitikytė.
Pasak jos, daugiau serga dirbantys apdirbamojoje gamyboje, prekyboje, aptarnavimo sektoriuose, mažiau tie, kurie dirba nuotoliu – dirbantys finansinėje, draudimo, informacijos ir ryšių veikloje.
Išmoka, gaunama didžiuosiuose sektoriuose, tarp jų – aptarnavimo srityje, siekia apie 10 darbo dienų, informacijos ir ryšių, finansų, draudimo srityse – apie 5 darbo dienas.
„Viešasis sektorius labai neišsiskiria – beveik 9 darbo dienos. Tiek vidutiniškai mokama ligos išmoka dirbantiems čia“, – pažymėjo specialistė.
Jos teigimu, tie, kurie netenka darbo, bet yra įgyję darbo stažą, gauna nedarbo išmoką.
„Pernai tokias išmokas gavo apie 83 tūkst. Palyginti su 2023 m. skaičius išaugo 7 proc., arba 5000 žmonių daugiau gauna šią išmoką. Tarp vyresnių darbo rinkos dalyvių apie 5 proc. gauna nedarbo išmoką, o tarp jaunimo – apie 13 proc.“, – atkreipė dėmesį ji.
Tai, anot specialistės, sietina su daromomis karjeros pertraukomis, dažnesniu poreikius atitinkančio darbo ieškojimu.
„Nedarbo išmoka siekė beveik 600 eurų ir pirmaisiais mėnesiais ji gali pakeisti iki 80 proc. turėto darbo užmokesčio. Tie, kurie uždirba pačias mažiausias pajamas, dirbdami gaudavo apie 708 eurus, o nedarbo išmoka pirmaisiais jos gavimo mėnesiais galėjo siekti apie 570 eurų. Vėliau kas tris mėnesius išmoka mažėja. Žmonės, kurie uždirba didesnes pajamas, pavyzdžiui, du vidutinius darbo užmokesčius, gali tikėtis, kad jų nedarbo išmoka sieks apie pusę turėto darbo užmokesčio“, – aiškino ji.
Vyrai vis dar uždirba daugiau
„Sodros“ duomenimis, nors pastaraisiais metais atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo pajamų kiek mažėjo, skirtumas vis dar išlieka. Šiuo metu jis siekia 12,9 proc. (palyginimui – prieš metus buvo 13,5 proc.). Į rankas šis skirtumas būtų apie 149 eurus vyrų naudai.
Praėjusių metų lapkritį moterų vidutinės darbo pajamos augo sparčiau nei vyrų – atitinkamai 11 proc. ir 10 proc.
Moterų ir vyrų darbo pajamų skirtumams turi įtakos tai, kokiose srityse jie dirba. Pavyzdžiui finansų, transporto, informacijos ir ryšių sektoriuose dominuoja vyrai, kurie dažniau užima aukštesnes ir geriau apmokamas pareigas.
Informacijos ir ryšių srityje skirtumas tarp vyrų ir moterų uždirbamų pajamų siekia 737 eurus į rankas. Tiesa, jie dirba nevienodus darbus. Moterys šioje ekonominėje veikloje dažniau yra rinkodaros ir reklamos specialistės, o vyrai – programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjai.
Žmonių sveikatos priežiūros srityje skirtumas į rankas yra 642 eurai. Moterys čia dažniau dirba slaugytojomis, o vyrai – gydytojais specialistais.
Mažiausias atotrūkis švietime – čia vyrų ir moterų pajamos skiriasi vos 12 eurų.
Moterų daugiausia dirba pagrindinio ir vidurinio ugdymo (19 tūkst.) bei ikimokyklinio ugdymo mokytojomis (12 tūkst.). Vyrų daugiau tarp pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų (3,3 tūkst.), aukštųjų mokyklų dėstytojų (2,2 tūkst., 40 proc. visų dėstytojų). Švietimo sektoriuje vyrai taip pat dažniau dirba nekvalifikuotą darbą – jie sudaro 52 proc. nekvalifikuotų darbininkų.
Transporto sektorius – išskirtinis, čia moterys uždirba daugiau
Transporto sektoriuje, kuriame vyrai dominuoja savo skaičiumi, moterys uždirba daugiau už juos. Vyrų vidutinės pajamos į rankas čia siekia 1 047 eurus, o moterų 1 172 eurus. Taip yra dėl to, kad vyrai transporte dažniausiai yra sunkiasvorių automobilių vairuotojai, o moterys – reklamos specialistės, buhalterės, vadybos ir organizavimo analitikės.
Didžiuosiuose ekonominiuose sektoriuose atotrūkis mažėja, tačiau vis dar siekia 30 proc. Didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje, kuriame iš viso yra 214 tūkstančių darbuotojų, moterys sudaro 54 proc. visų dirbančiųjų. Čia vyrų vidutinės darbo pajamos 2024 m. lapkritį buvo 1 240 eurų į rankas, moterų – 1 009 eurai. Pajamų skirtumas – 231 euras.
Aptarnavimo sektoriuose pajamų atotrūkis mažesnis, bet pajamos – vienos mažiausių rinkoje. Pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje, kuriame dirba 49 tūkstančiai žmonių, moterys sudaro 74 proc. visų darbuotojų. Vyrai čia uždirba apie 894 eurus į rankas, moterys – 808 eurus. Skirtumas siekia 86 eurus.
Moterys rečiau už vyrus vadovauja ir dažniau prižiūri vaikus
Tarp vadovų vyrai sudaro 61 proc., o moterys – 39 proc., tačiau moterys dažniau vadovauja sveikatos, švietimo ir finansų sektoriuose, o vyrai – statybų, transporto ir technologijų srityse.
Didesnę šeimos priežiūros atsakomybę prisiima moterys – 88 proc. vaiko priežiūros išmokų gavėjų sudaro būtent jos. Tai gali turėti įtakos darbo užmokesčio pokyčiams ilgalaikėje perspektyvoje.
Mažiau uždirbdamos karjeros metais, moterys gauna ir mažesnes pensijas. Vis dėlto šis skirtumas pamažu traukiasi. 2019 metais vyrų pensijos buvo 20 proc. didesnės nei moterų, o 2024 metais – 16 proc. Šiuo metu vyrų pensija 90 eurų didesnė nei moterų.
