Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023 priminė labai svarbią paveldėjimo teisės taisyklę – palikimas įpėdiniui nepereina savaime.
Norint paveldėti, reikia laiku ir aiškiai išreikšti valią priimti palikimą.
Šioje byloje ieškovas prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti po dėdės mirties.
Po dėdės mirties liko du butai. Kadangi per nustatytą terminą niekas palikimo nepriėmė, turtas perėjo valstybei.
Ieškovas teigė apie dėdės mirtį sužinojęs tik po kelerių metų, todėl prašė teismo atnaujinti terminą ir panaikinti valstybei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
„Iš pirmo žvilgsnio situacija gali atrodyti žmogiškai suprantama:
- žmogus nežinojo apie mirtį;
- nedalyvavo laidotuvėse;
- su dėde ilgą laiką nebendravo;
- santykiai buvo nutrūkę.
Tačiau teisinis vertinimas šioje byloje buvo griežtesnis“, – pažymėjo R.Joskaudienė.
Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnį palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo palikėjo mirties.
Palikimą galima priimti kreipiantis į notarą; kreipiantis dėl turto apyrašo sudarymo; faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė kelis labai svarbius dalykus.
1. Vien būti įpėdiniu nepakanka
„Vien tai, kad asmuo yra įpėdinis pagal įstatymą, dar nereiškia, kad jis automatiškai įgyja palikimą.
Paveldėjimo teisė turi būti įgyvendinta aktyviais veiksmais“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
2. Nežinojimas apie mirtį dar negarantuoja termino atnaujinimo
Teismas nurodė, kad nežinojimas apie palikėjo mirtį savaime nėra pakankama priežastis atnaujinti terminą.
Kiekvienu atveju būtina vertinti, ar buvo objektyvios aplinkybės; ar jos nepriklausė nuo įpėdinio valios; ar jos realiai trukdė sužinoti apie mirtį; ar jos sutrukdė laiku priimti palikimą.
3. Nebendravimas su giminaičiu nėra kliūtis paveldėti
LAT aiškiai pasakė, kad įstatymas nereikalauja iki palikėjo mirties nuolat bendrauti su giminaičiu, jį lankyti ar rūpintis jo sveikata.
Paveldėjimo teisė pagal įstatymą grindžiama giminystės ryšiu; ne santykių šiltumu ir ne bendravimo dažnumu.
„Todėl vien nebendravimas su palikėju negali būti savarankiškas pagrindas neatnaujinti termino.
Tačiau šioje byloje lemiamą reikšmę turėjo kita aplinkybė – itin ilgas termino praleidimas“, – aiškino R.Joskaudienė.
Palikėjas mirė 2017 m. Paveldėjimo teisės liudijimas valstybei išduotas 2020 m. Į teismą ieškovas kreipėsi tik 2022 m.
Teismas konstatavo, kad tokia ilga laiko trukmė negali būti ignoruojama, nes paveldėjimo santykiuose būtinas teisinis aiškumas ir stabilumas.
Galutinis rezultatas:
- Terminas palikimui priimti nebuvo atnaujintas.
- Paveldėjimo teisės liudijimas valstybei liko galioti.
- Kasacinis skundas atmestas.
Ką ši byla reiškia praktiškai?
„Jeigu turite artimųjų ar giminaičių, po kurių mirties galėtumėte būti įpėdinis, svarbu suprasti:
Paveldėjimo teisė yra ne tik teisė, bet ir pareiga veikti laiku“, – priminė teisininkė.
Net jei su žmogumi seniai nebendravote; gyvenate užsienyje; nežinojote apie jo turimą turtą; tai, pasak jos, savaime dar negarantuoja, kad teismas atnaujins praleistą terminą.
„Gyvenimas užsienyje taip pat paprastai nelaikomas pakankama priežastimi termino atnaujinimui.
Palikimą galima priimti per atstovą; per konsulines įstaigas; naudojantis notarų paslaugomis; kitais teisės aktuose numatytais būdais“, – teigė R.Joskaudienė.
Tad, pasak jos, sužinojus apie artimojo mirtį nereikia laukti.
„Nedelsdami kreipkitės į notarą arba teisininką. Išsiaiškinkite, ar turite teisę paveldėti. Pasitikrinkite terminus. Imkitės veiksmų kuo greičiau“, – ragino ji.
Ši byla, anot R.Joskaudienės, dar kartą primena, kad dažnai paveldėjimo ginčuose laimi ne tas, kuris „moraliai turėjo teisę paveldėti“, o tas, kuris savo teises įgyvendino laiku ir tinkama forma.
„Paveldėjime laikas nėra formalumas. Kartais 3 mėnesiai lemia viską“, – priminė ji.
