Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pensijų kompensavimo pasiutpolkė: net ministrai nežino, kad negalima suplakti į vieną valstybės ir „Sodros“ biudžetų

Litai
BFL/Edgaro Anisimenko nuotr. / Litai
Šaltinis: 15min
0
A A

Valdančiosios daugumos bandymai surasti pinigų pensijoms kompensuoti netikėtai atskleidė, kad svarbiausias pareigas užimantys politikai nesupranta, kuo skiriasi valstybės ir „Sodros“, kuri moka pensijas, biudžetai. Ekonomistai sutaria, kad „Sodros“ ir valstybės biudžetai atlieka skirtingas funkcijas. Lietuvoje „Sodra“ iš biudžeto net negali gauti lėšų – ji turi skolintis ir mokėti palūkanas. Kuo gali baigtis tokia sumaištis?

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis 15min.lt teigė nesuprantantis, kodėl bandoma iškraipyti socialinio draudimo finansavimo sistemą. Nuostabą kelia ir tai, jog laikinų įsipareigojimų problemą bandoma spręsti nuolatiniais mokesčiais.

Skirtingos funkcijos

Lietuvoje jau seniai siūlyta iš „Sodros“ biudžeto iškelti visas išmokas, kurios tiesiogiai nesusijusios su socialinio draudimo įmokomis.

„Valstybės ir „Sodros“ biudžetai atlieka skirtingas funkcijas. Gyventojų mokamos draudimo įmokos į „Sodros“ biudžetą turėtų lemti tai, ką jie gaus nedarbingumo laikotarpiu ar atėjus senatvei. Daugumoje pasaulio valstybių socialinio draudimo sistemų įmokos labai tiesiogiai susietos su išmokomis. Lietuvoje tokia sistema veikia tik iš dalies“, – sakė N.Mačiulis.

Pasak ekonomisto, mūsų šalyje motinystės pašalpų, nedarbingumo išmokų, senatvės pensijų dalis priklauso nuo to, kiek socialinio draudimo įmokų darbuotojas per savo gyvenimą sumoka, tačiau tas ryšys yra labai silpnas.

Pasiekus tam tikrą ribą, nesvarbu, kiek sumokama mokesčių, „Sodros“  išmokos nebedidėja. Tai rodo, jog „Sodros“ biudžetas veikia neefektyviai.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Nerijus Mačiulis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Nerijus Mačiulis

N.Mačiulis priminė, kad Lietuvoje jau seniai siūlyta iš „Sodros“ biudžeto iškelti visas išmokas, kurios tiesiogiai nesusijusios su socialinio draudimo įmokomis: „Ekonomistai ne kartą rekomendavo, kad iš „Sodros“ biudžeto reikia išimti bazines valstybės pensijas ir jas perkelti į valstybės biudžetą. Būtent šios pensijos nuo draudžiamųjų asmenų įmokų nepriklauso. Tai yra valstybės garantija. Taip, kaip garantija saugoti nuo nusikaltimų arba gaisrų, suteikti vidurinį išsilavinimą. „Sodroje“ turėtų likti išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su dirbančiųjų mokėtomis įmokomis.“

Politikai susipainiojo

Problema kyla tada, kai patys politikai kartais susipainioja ir kompensacijas nori mokėti ne iš to biudžeto, – teigė N.Mačiulis.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, jog politikai neretai painiojasi ir nesuvokia, kuo skiriasi „Sodros“ ir valstybės biudžetai: „Problema kyla tada, kai patys politikai kartais susipainioja ir kompensacijas nori mokėti ne iš to biudžeto“.

N.Mačiulio nuomone, pats tikslinių mokesčių principas yra teisingas. „Jeigu būtų įvestas automobilių mokestis, kurio visos lėšos bus skirtos kelių infrastruktūros, viešojo transporto sistemos tobulinimui, tada gyventojai puikiai suprastų, už ką jie moka ir ką jie gali tikėtis gauti iš valstybės. Pavyzdžiui, dabar pusė akcizų, surenkamų už degalus, skiriama kelių infrastruktūrai. Galėtų būti skiriami visi, o ne perskirstomi kitoms reikmėms“, – aiškino jis.

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Pinigai
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Pinigai

Parodžius, kur keliauja mokesčių mokėtojų pinigai, būtų galima daug efektyviau kovoti su šešėline ekonomika. „Jei mes galėtume aiškiau parodyti, kad lėšos keliauja mokytojų ar gaisrininkų atlyginimams, tuomet gyventojams būtų mažiau paskatų užsiimti šešėline ekonomika ir vengti mokesčių. Tai itin svarbu tokioje valstybėje kaip Lietuva, kur daug gyventojų mano, kad sumokėti mokesčiai jiems jokios naudos neduoda, o pinigai neskaidriai ir neefektyviai iššvaistomi valdžios“, – minėjo ekonomistas.

Neprotingi sprendimai

Iškėlus bazines pensijas į valstybės biudžetą, „Sodros“ deficitas išnyktų, – minėjo ekonomistas.

Pašnekovo nuomone, ieškoti galimybių įvesti naujus mokesčius norint kompensuoti senatvės pensijas nėra protingas sprendimas. Pirmiausia todėl, kad bandoma rasti lėšų vienkartinei kompensacijai, o mokesčiai įvedami nuolatiniai. Be to, tai nėra labai didelė suma, kuriai surinkti būtų būtini nauji mokesčiai.

Pasiteiravus, kaip būtų galima užlopyti „Sodros“ biudžeto skylę, N.Mačiulis siūlė aiškiai atskirti privalomas valstybės išlaidas ir žmonių sumokamus socialinio draudimo mokesčius. Iškėlus bazines pensijas į valstybės biudžetą, „Sodros“ deficitas išnyktų, o valstybei mokėti tas pensijas būtų daug lengviau, nes ji galėtų pasitelkti daugiau finansavimo šaltinų.

Egidijaus Jankausko/dienraščio „15 minučių“ nuotr./„Sodra”
Egidijaus Jankausko/dienraščio „15 minučių“ nuotr./„Sodra”

Kur kas didesnės problemos kyla „Sodrai“ užkrovus papildomas išmokas, kurioms finansuoti socialinio draudimo įmokų nepakanka: „Pastaruoju metu atotrūkis tarp „Sodros“ išlaidų ir pajamų yra itin didelis. Tai lemia nuolatos blogėjanti demografinė padėtis, nes Lietuvos visuomenė sensta. Žemas gimstamumo lygis lemia, kad dabar jaunuolių darbo rinkoje yra mažiau, nei iš jos išeinančių pagyvenusių žmonių.“

N.Mačiulis priminė, kad Lietuva prieš dešimt metų nusprendė pereiti nuo einamaisiais mokėjimas grįstos socialinio draudimo sistemos, prie dalinio kaupimo. „Pereinamuoju laikotarpiu tai sukuria tam tikrų problemų, nes dalį dabartinių „Sodros“ pajamų reikia nukreipti kaupimui, kad galėtume mokėti senatvės pensijas ateityje“, – sakė jis.

Kišenė skirta pažeidžiamiausiems

Šie biudžetai yra visiškai atskiri. Pritrūkusi lėšų „Sodra“ skolinasi iš valstybės biudžeto ir moka palūkanas, – sakė R.Lazutka.

Ekonomistas, sociologas Romas Lazutka 15min.lt teigė, jog klausantis politikų kalbų apie naujus mokesčius, jam taip pat kilo klausimas, kodėl į vieną suplakamas „Sodros“ ir valstybės biudžetai.

„Šie biudžetai yra visiškai atskiri. Pritrūkusi lėšų „Sodra“ skolinasi iš valstybės biudžeto ir moka palūkanas. Žmonės, kurie gyvena iš „Sodros“ biudžeto – ligoniai, pensininkai, bedarbiai, – yra silpnesni visuomenės nariai, tad tuo metu, kai jiems reikia tų išmokų, jie neturėtų konkuruoti dėl išmokų su kitais visuomenės nariais“, – minėjo profesorius.

VU nuotr. /Prof. Romas Lazutka
VU nuotr. /Prof. Romas Lazutka

Pasak jo, atskirai įvedinėti mokesčių, kad būtų kompensuoti „Sodros“ įsipareigojimai, tikrai nereikėtų. „Akivaizdu, šie biudžetai painiojami. Jeigu dabar iš automobilių mokesčio ir akcizo bus kompensuojamos pensijos, tai kodėl vėliau jų negalima didinti iš kitų mokesčių, pavyzdžiui, pelno?“ – svarstė R.Lazutka.

Pjauna šešėlis ir emigracija

Ką daryti, kai dirbančiųjų įmokų ima nepakakti? Dar labiau didinti mokesčių „Sodrai“ jau negalima, nes dirbantysis ir taip yra labai apkrautas, – minėjo R.Lazutka.

Sociologas teigė, jog dabar esanti situacija parodo, kad vien socialinio draudimo įmokų nepakanka: „Pasaulyje yra valstybių, kurios per biudžetą subsidijuoja socialinio draudimo sistemą, kai ji nepajėgi vykdyti nustatytų įsipareigojimų iš savo lėšų. Lietuvoje „Sodra“ turi skolintis. Ką daryti, kai dirbančiųjų įmokų ima nepakakti? Dar labiau didinti mokesčių „Sodrai“ jau negalima, nes dirbantysis ir taip yra labai apkrautas.“

R.Lazutka nurodė, jog „Sodra“ nuostolingai veikti ėmė per krizę. Jis išskyrė dvi pagrindines priežastis: „Pirmiausia, didelis šešėlis. Mes sakome, kad darbuotojai apkrauti dideliais mokesčiais. Dalis taip, bet dalis moka labai mažai arba nemoka visai ir dirba šešėlyje. Kita priežastis yra emigracija. „Sodros“ biudžetas visai kitaip atrodytų, jeigu Lietuvoje būtų likę ir dirbtų dar 300 tūkst. žmonių.“

Mokestis už automobilį (123 RF)
Mokestis už automobilį (123 RF)
Pašnekovo teigimu, dar vienas dalykas, kodėl blogai painioti biudžetus, yra mokesčių tikslingumas. „Automobilių mokesčio tikslas paprastai būna ne daugiau pinigų surinkti, o keisti žmonių elgesį. Kaip dabar pakeisi kaime, kur nėra normalaus susisiekimo, gyvenančio žmogaus elgesį? Jis gal tą automobilį laiko tik svarbioms progoms, o dabar už garaže stovintį seną automobilį turės sumokėti nemažą sumą.“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką