„Nebūtų teisinga manyti, kad žmonės tuos pinigus masiškai neš tiesiai į nekilnojamąjį turtą. Tačiau jeigu rinkoje atsiranda 2–3 mlrd. eurų papildomo likvidumo, bent 500 mln. eurų, konservatyviai vertinant, vienaip ar kitaip pateks į nekilnojamojo turto rinką“, – sako „Sotheby’s International Realty Lithuania“ direktorius ir bendraturtis Marius Bružas.
Vartojimas kaip tarpinė grandis
Pasak nekilnojamojo turo rinkos eksperto, didžioji dalis pensijų lėšų pirmiausia skatins vartojimą – nuo paslaugų ir kelionių iki būsto atnaujinimo ar didesnių pirkinių.
„Tie pinigai pradės suktis ekonomikoje: verslai didins apyvartas, generuos pelną, o jų savininkai ir vadovai vėliau ieškos, kur tą kapitalą saugiai ir racionaliai investuoti“, – teigia M.Bružas.
Būtent ši vartojimo sukurta vertė dažnai tampa pagrindu sprendimams investuoti į nekilnojamąjį turtą – tiek kaip į ilgalaikę investiciją, tiek kaip į gyvenimo kokybės gerinimo priemonę.
„Lietuvoje nekilnojamasis turtas išlieka viena patraukliausių turto klasių. Todėl visiškai logiška tikėtis, kad dalis vartojimo sugeneruotų pajamų vėliau bus nukreipta būtent į NT“, – sako jis.
Lietuvos rinka – dar neprisotinta
M.Bružo teigimu, Lietuvos nekilnojamojo turto rinka išsiskiria tuo, kad dar nėra pasiekusi brandos, ypač prestižinio ir prabangaus būsto segmente.
„Tai jauna rinka, todėl ji ne visada juda kartu su pasauliniais ciklais. Papildomas kapitalas čia randa paklausą, o ne perteklių“, – pažymi ekspertas.
Jo teigimu, Lietuvoje vis dar trūksta kokybiško, didesnio ploto būsto gerose lokacijose, todėl net ir konservatyviai skaičiuojami šimtai milijonų eurų gali turėti apčiuopiamą poveikį kainoms ir sandorių aktyvumui.
Subalansuota rinka – tvirtesnis pagrindas augimui
Skirtingai nei pandemijos laikotarpiu, dabartinė rinka pasižymi didesniu racionalumu.
„Šiandien pirkėjai elgiasi apgalvotai – lygina alternatyvas, skaičiuoja grąžą, vertina rizikas. Tai reiškia, kad net ir padidėjęs pinigų srautas nebus impulsyvus, o labiau paskirstytas laike“, – sako M.Bružas.
Anot jo, tai leidžia tikėtis, kad pensijų pinigų poveikis nekilnojamojo turto rinkai bus ne kaip staigus šuolis, o kaip naujas augimo etapas.
Žvelgdamas į 2025–2026 metus, ekspertas įžvelgia dar vieną iššūkį – pasiūlos ribotumą.
„Pinigų rinkoje bus. Klausimas – ar bus pakankamai kokybiško turto. Šiandien kapitalas Lietuvoje auga greičiau nei rinka spėja pasiūlyti naujų objektų“, – reziumuoja M.Bružas.
