TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Pensijų sistemos pertvarkos nauda – kol kas mistinė

R.Vainienė
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / R.Vainienės vadovaujamas LLRI siūlo valstybei atsisakyti pensijų mokėjimo ir numatyti prievolę, kad žmogus pensiją kauptų privačioje draudimo bendrovėje.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

Vyriausybė užsimojo iš esmės pertvarkyti senatvės pensijų sistemą: ne tik pavėlinti pensinį amžių, bet ir performuoti pensijų mokėjimo tvarką. Tačiau pirmasis siūlymas sulaukė pasipriešinimo Seime, o antrąjį, dar išsamiai nepristatytą, jau kritikuoja ekspertai.

Ministrų kabineto siūlymai, kaip reikia keisti senatvės pensijų sistemą, sudaryti iš dviejų dalių. Pirmosios reformos dalies tikslas buvo pradėti kasmet kelis mėnesius vėlinti išėjimo į pensiją amžių vyrams ir moterims, kad 2026-aisiais jis pasiektų 65 metus. Ši pertvarka turėjo būti palaiminta Seime dar birželį, tačiau valdantiesiems pritrūko balsų.

Antra reformos dalis – sudėtingesnė. Premjeras Andrius Kubilius neseniai užsiminė, kad svarstoma pensijos mokėjimo šaltinius skelti į dvi dalis: bazinė pensija būtų mokama iš valstybės biudžeto, o likusi dalis, vadinamoji draudžiamoji, būtų toliau mokama iš „Sodros“ iždo.

Tiesa, ministras pirmininkas daug detalių neatskleidė – esą apie tai bus kalbama rudenį, nes „tai reikalauja detalesnių skaičiavimų ir svarstymų“. Tačiau tai, kas kol kas žinoma apie būsimus planus, ekspertų visiškai nežavi. Jie tvirtina nesuprantą, kokia planuojamų pertvarkų esmė, nes iš to, kas dabar žinoma, galima spėti, jog tokia reforma jokios naudos neduotų – skolos būtų perkeltos iš vieno biudžeto į kitą. 

„Man nesuprantamas tas perkėlimas iš vieno biudžeto į kitą biudžetą, kuris yra lygiai toks pat skylėtas. Tai nėra jokia reforma, už to neslypi jokia gili mintis, o jeigu slypi, reikėtų pasakyti, ką tas perkėlimas duoda. Nes ir dabar yra atskirta: yra bazinė pensija, įmoka bazinei pensijai, yra ta draudžiamoji dalis, kuri priklauso nuo darbo stažo, sumokėtų įmokų ir panašiai. Galima biudžetus sujungti, iškleisti, bet nuo to nepadaugėja pinigų“, – sakė Laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė. Anot jos, ši reforma – ne žmogui, kuris moka įmokas ar gauna išmokas, bet socialinio aprūpinimo sistemai – tiesiog nebereikėtų iš valstybės iždo skolinti „Sodrai“.

Reforma dėl reformos

Ekonomisto Romo Lazutkos teigimu, pensijų mokėjimų pertvarka būtų labai rimtas pakeitimas, nes tai sukels permainų mokesčių srityje. Šiuo metu bazinė pensija sudaro apie pusę visos pensijos, taigi „Sodra“ išleis maždaug pusę sumos, kiek dabar išleidžia pensijoms, bet tiek pat pinigų reikės valstybės biudžetui. Todėl valstybei tektų didinti pridėtinės vertės arba gyventojų pajamų mokestį. O „Sodros“ įmokas, R.Lazutkos nuomone, reikėtų mažinti: „Aš abejoju, kad tą įmoką paliktų tokią, kokia ji yra, ir iš to tiesiog didintų pensijas. Tam priešinsis tie, kas moka mokesčius.“

Tačiau šios rokiruotės naudos R.Lazutka neįžvelgia. Esą užsimenama, kad atskyrus iš valstybės biudžeto ir iš „Sodros“ mokamą pensijos dalį, gyventojams neva turėtų tapti aiškesnė pensijos sudarymo sistema. Tačiau, ekonomisto nuomone, tai galima išaiškinti ir esant dabartinei tvarkai, mat ir dabar bazinė pensija priklauso nuo darbo stažo, o kita išmokos dalis – nuo gauto atlygio. „Žmones būtų galima ir dabar labai lengvai apšviesti, kad pusė jų pensijos nepriklauso nuo algos, o kita pusė  priklauso“, – sakė R.Lazutka.

Siūlo savų receptų

R.Lazutka įsitikinęs, kad socialinės rūpybos sistema iš esmės veikia gerai, galbūt reikėtų atsisakyti valstybinių pensijų, kurios dubliuoja „Sodros“ mokamas pensijas, pavyzdžiui, išmokų pareigūnams. Tai esą reikėtų padaryti jau dabar, bet sprendimas turėtų įsigalioti tik po kelių dešimtmečių, kai į pensiją eis dabar dar nepradėję dirbti pareigūnai, nes dabartiniai pareigūnai, pavyzdžiui, policininkai, galbūt ir rinkosi šią profesiją tam, kad turėtų dosnesnes socialines garantijas, todėl dabar jiems panaikinus valstybę pensiją būtų pažeisti teisėti  lūkesčiai.Jeigu ekonomika augs, tai pensijos bus sėkmingai finansuojamos, ką mes matėme pastaruosius keletą metų, – sakė R.Lazutka.

R.Lazutkos nuomone, šiuo metu svarbiau yra ne reformuoti „Sodrą“, o gaivinti ekonomiką, skatinti užimtumą. „Esminės problemos – Lietuvoje pensijoms skiriama mažai lėšų, gyvena daug pagyvenusių žmonių, o dirbančiųjų mažėja, didelė migracija. Čia yra raktas – darbo rinka, užimtumo skatinimas, ekonomikos raida. Jeigu ekonomika augs, tai pensijos bus sėkmingai finansuojamos, ką mes matėme pastaruosius keletą metų, kai per 5 metus „Sodros“ pensijos padvigubėjo, niekas nesiskundė ir nebuvo deficito. O jeigu ekonomikos nebus, tai negelbės jokia reforma“, – sakė ekonomistas.

Anot R.Lazutkos, valdantieji nesiūlo, kaip spręsti minėtas problemas, „tik bando perkelti valstybės pinigus iš vienos kišenės į kitą“. Esą reforma daroma tik tam, kad po poros metų būtų galima pasakyti, jog ji buvo daroma. Pasak R.Vainienės, „Sodrą“ reikia pertvarkyti, bet „forma turi atitikti turinį“. LLRI yra pristatęs savo „Sodros“ reformos koncepciją, kurioje siūlo valstybei atsisakyti pensijų mokėjimo ir numatyti prievolę, kad žmogus turėtų pensiją kaupti privačioje draudimo bendrovėje.

„Senatvė – ne draudžiamasis įvykis, ji būtinai įvyks, jeigu neįvyks kitaip iki to laiko, kol sulauksim senatvės. Todėl čia netinka draudimo principai, turi būti taikomi kaupimo principai. Draudimo paslauga tinka tose srityse, kurios susijusios su sveikata, nelaimingais atsitikimais darbe“,  – kalbėjo ekonomistė.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką