Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, šiuo metu 100 darbingo amžiaus žmonių tenka 33 vyresni nei 65-erių metų asmenys. Po trijų dešimtmečių šis rodiklis šoktelės iki 65.
„Tai reikš milžinišką naštą socialinei sistemai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pasiaiškinam?“ sakė T.Medaiskis.
Pensinio amžiaus ilginimas – neišvengiamas?
15min rašė, kad Lietuvoje pensinis amžius palaipsniui kyla ir 2026 m. abiem lytims pasieks 65 metus.
Pasak ekonomisto, tai yra natūrali reformos pabaiga, kurioje reikėtų stabtelėti ir įvertinti situaciją.
„Pensinio amžiaus ilginimas visada minimas kaip pirmasis instrumentas populiacijai senėjant. Tačiau vien šios priemonės nepakanka. Jei didinsime pensinį amžių neparengę darbo rinkos, tiesiog turėsime daugiau vyresnio amžiaus bedarbių“, – teigė profesorius.
Anot jo, prieš svarstant tolesnį pensinio amžiaus kėlimą būtina sudaryti sąlygas, kad vyresni darbuotojai būtų paklausūs: skatinti jų mokymąsi visą gyvenimą; motyvuoti darbdavius samdyti vyresnio amžiaus asmenis; pritaikyti darbo sąlygas (lankstesni grafikai, mažesni krūviai, mišrūs kolektyvai); mažinti technologinę atskirtį.
„Be tikros vyresnio amžiaus žmonių užimtumo strategijos bet koks pensinio amžiaus ilginimas būtų klaida“, – pabrėžė T.Medaiskis.
Strategijos reikėjo jau vakar
Nors pastaraisiais metais imtasi įvairių priemonių, pavyzdžiui, didinamos išmokos šeimoms gimstamumui skatinti, ekonomisto teigimu, Lietuvai trūksta bendros, ilgalaikės strategijos.
„Reikalinga kompleksinė politika, apimanti ir darbo rinką, ir švietimą, ir socialinę apsaugą. Deja, tokios visumos neturime. Vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimas – pamiršta tema. Turėtų būti ištisos informacinės kampanijos, aiškiai parodant vyresnio darbuotojo privalumus“, – sakė jis.
Paklaustas, kada Lietuva turėtų susitarti dėl šių sprendimų, profesorius buvo tiesus: „Tokiais atvejais sakoma – strategijos reikėjo vakar. Ir kuo vėliau ją parengsime, tuo brangiau kainuos klaidos.“
„Sidabrinė ekonomika“ – įmanoma
Politikų programose dažnai minimas „sidabrinės ekonomikos“ terminas – idėja, kad vyresni gyventojai gali būti ne tik išlaikomi, bet ir aktyvūs vartotojai bei darbo rinkos dalyviai.
Tačiau T.Medaiskio teigimu, be realių veiksmų tai lieka tik deklaracija.
Jei jokių pokyčių nebus, pasekmės – aiškios: pensijos bus mažesnės nei tikimasi; dirbantiesiems teks mokėti vis didesnius mokesčius; išlaidos pensijų sistemai reikšmingai išaugs.
Kaupimas ateičiai – būtinas?
Profesorius kritiškai vertina pastarąsias reformas, leidžiančias lengviau pasitraukti iš II pensijų pakopos fondų ir labiau remtis „Sodra“.
„Judame ta kryptimi, kad senatvės apsauga vėl „kabėtų“ tik ant dirbančiųjų darbo užmokesčio. Tai labai rizikinga. Senstančiai visuomenei reikia diversifikuoti finansavimą – bent ketvirtadalis būsimų pensijų turėtų būti finansuojamas investicijomis iš kapitalo rinkų“, – teigė T.Medaiskis.
Jo teigimu, vien socialinio draudimo sistema negali garantuoti tiek pakankamų pensijų, tiek tvaraus darbo jėgos apmokestinimo.
