Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gruodžio 28d. 17:04

Pernai ES šalių muitinėse sulaikytų suklastotų prekių vertė – 760 mln. eurų

Asociatyvi nuotr.
123RF.com nuotr. / Asociatyvi nuotr.

Per 2019 metus Europos Sąjungos valstybių narių muitinės nustatė daugiau kaip 90 tūkstančių atvejų, kai į ES teritoriją buvo bandoma įvežti suklastotas prekes. Muitinių pareigūnai sulaikė 41 milijoną prekių, pažeidžiančių intelektinės nuosavybės teises. Jų vertė – daugiau nei 760 mln. eurų. Palyginti su 2018 metais prekių sulaikymo atvejų skaičius išaugo trečdaliu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Daugiausia, apie 21,3 proc., tai buvo suklastotos cigaretės ir – 20 proc. – alkoholis. 13,6 proc. muitininkų konfiskuotų prekių sudarė pakavimo medžiagos, 9,6 proc. – žaislai, 3,9 proc. – drabužiai. Dauguma konfiskuotų prekių buvo sunaikintos.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Alkoholis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Alkoholis

Kinija, Honkongas ir Turkija toliau išlieka pagrindinėmis suklastotų prekių kilmės šalimis. Į sąrašą taip pat pateko Marokas, iš kurio į ES bandyta įvežti ar atsisiųsti padirbtų laikrodžių, drabužių klastotes tiekiantis Senegalas bei Serbija, iš kurios bandyta tiekti tabaką kaljanams.

Nemažą dalį – 15,6 proc. – konfiskuotų prekių sudaro suklastoti kasdienio vartojimo produktai, kurie gali kelti tiesioginę grėsmę vartotojų saugumui ir sveikatai. Tai maisto produktai ir gėrimai, kūno priežiūros priemonės, vaistai, elektriniai namų apyvokos prietaisai ir žaislai.

Daugumoje atvejų prekės buvo sulaikytos bandant jas parsisiųsti paštu ar per siuntų tarnybas. Dažniausia tai trečiųjų šalių elektroninėse prekyvietėse užsakytos prekės – batai, drabužiai ir žaislai, mobiliųjų telefonų priedai ir pan.

Lietuvos muitinės pareigūnai per 2019-uosius sulaikė per 600 tūkst. prekių, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. Tai 57 proc. daugiau nei 2018 metais. Suklastotos prekės į Lietuvą daugiausiai patenka tais pačiais keliais, kaip ir į kitas ES šalis – dažniausiai jos yra siunčiamos per paštą ar siuntų tarnybas. Daugiausia tai drabužiai, avalynė, saldainiai, elektronikos prietaisai, automobilių detalės, vaistai.

Kauno apskrities VPK nuotr./Suklastotos prekės
Kauno apskrities VPK nuotr./Suklastotos prekės

Intelektinės nuosavybės teisių apsauga yra vienas iš Europos Komisijos ir ES valstybių narių prioritetų. Nuo to, kaip sėkmingai bus apsaugotos kūrėjų teisės, tiesiogiai priklauso visos Europos įmonių konkurencingumas ir vidaus rinkos saugumas.

Net 98 proc. muitinės sulaikomų prekių, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, sudaro prekės, neteisėtai pažymėtos registruotais prekių ženklais, ir tik 2 proc. prekių yra susijusių su kitais intelektinės nuosavybės teisių objektais – autorių ar gretutinėmis teisėmis, geografinėmis nuorodomis, dizainu, patentais ir kt.

Kauno apskrities VPK nuotr./Suklastotos prekės
Kauno apskrities VPK nuotr./Suklastotos prekės

Klastotės ne tik pažeidžia intelektinės nuosavybės teises, bet ir gali būti pavojingos žmonių sveikatai ir saugumui. Tokios prekės dažniausiai gaminamos naudojant nesaugias, nepatikrintas, nustatytų standartų neatitinkančias medžiagas. Tai ypač aktualu kalbant apie medicinos priemonių, maisto papildų, vaistų, kosmetikos gaminius.

VSAT nuotr./Klastotės
VSAT nuotr./Klastotės

Be to, jos daro neigiamą įtaką ekonomikai ir kenkia sąžiningam verslui. Suklastotų prekių gamintojai ir tiekėjai nemoka mokesčių, neinvestuoja į legalių darbo vietų kūrimą ir produktų kokybę, jie skatina nelegalų darbą ir šešėlinę ekonomiką. Teisėti gamintojai, ypač mažos įmonės, turi mažinti gamyba, atleisti darbuotojus, nes tokių įmonių kokybiški produktai nepajėgia konkuruoti su pigiomis klastotomis prekėmis. Nusikaltimai, susiję su intelektine nuosavybe, pasaulyje kasmet sudaro apie 461 mlrd. dolerių žalos.

Visą Europos Komisijos ataskaitą galima rasti čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką