Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pernykščių vėtrų nusiaubti miškai tvarkomi iki šiol

Miškas po vėtros
Ingalinos miškų urėdijos archyvo nuotr. / Miškas po vėtros
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Gamtos stichija per vieną naktį geba pridaryti tiek žalos, kad ją taisyti gali tekti mėnesių mėnesius. Su tuo susidūrę šalies miškininkai iki šiol šalina praėjusių metų rugpjūtį siautusios vėtros padarinius. Urėdijų atstovai tikina, kad vėtra būtų buvusi labai stiprus smūgis jų ekonomikai, jei ne galimybė patirtus nuostolius kompensuoti Europos Sąjungos paramos lėšomis.

Pažeistiems miškams atkurti – treji metai

Pernai rugpjūtį Lietuvą užklupęs itin stiprus škvalas išvartė medžius ir sunaikino šimtus tūkstančių kietmetrių medienos visoje šalyje. Labiausiai nukentėjo Alytaus, Kaišiadorių, Kauno, Prienų, Švenčionėlių, Trakų, Varėnos rajonų miškai. Skaičiuojama, kad žalos šalies miškams buvo padaryta už kelias dešimtis milijonų litų.

Girininkų rūpestis – ne tik sugadinta mediena, kuriai parduoti teko ieškoti skubių būdų. Iš karto po nelaimės tiek privačių miškų savininkams, tiek valstybinių miškų valdytojams teko sukti galvas, kaip sutvarkyti pažeistus plotus, iš naujo paruošti dirvą ir atkurti buvusį mišką. Visiems šiems darbams atlikti būtinos nemenkos investicijos. Tam, kad miškininkams jos nebūtų per didelė našta, Europos Sąjunga stichijos pažeistiems miškams skiria paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“.

Pretenduoti į šią paramą gali ne tik nuo pernykščio škvalo, bet ir nuo kitų stichinių nelaimių nukentėję privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai. Miškas pripažįstamas pažeistas stichinės nelaimės, kai dėl abiotinių veiksnių (vėjo, sausros, sniego, lijundros, potvynio ar kt.), taip pat gaisrų, ligų ir miško kenkėjų yra sunaikinta, labai pažeista ar džiūsta ne mažiau kaip 50 proc. medžių.

Norint gauti paramą pagal minėtą priemonę, reikia ne tik įrodyti stichinės nelaimės pažeidimo faktą ir pateikti paraišką, bet ir parengti pažeisto miško atkūrimo projektą, kuriame turi būti numatyti visi miško sutvarkymo ir atsodinimo darbai bei apsaugos priemonės. Tokius projektus rengia ir tvirtina miškų urėdijų specialistai. Šiame projekte numatytus darbus reikia atlikti per trejus metus nuo miško pažeidimo fakto užfiksavimo. Tuomet paramos lėšomis gali būti kompensuojama iki 80 proc. visų patirtų ir tinkamų finansuoti išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti 345 280 litų.

Susitvarkyti padėjo ir kitos urėdijos

Paraišką šiai paramai gauti pateikusios Ignalinos miškų urėdijos atstovas, Vaišniūnų girininkijos girininkas Alfredas Aškelėnas tikina, kad be paramos urėdija sunkiai išsiverstų. Škvalas čia išvartė apie 10 tūkstančių kietmetrių medienos, kurią reikėjo sutvarkyti ir išvežti. „Iš karto po vėtros ieškojome pagalbos – kreipėmės į kitas urėdijas ir rangovus, turinčius kombainus, kad padėtų išvežti medieną, nes patys turime nedaug technikos. Viską susitvarkėme iki balandžio 1-osios – tą
dieną visa mediena jau buvo išvežta iš pažeistų vietų“, – apie tvarkymo darbus pasakoja girininkas.

2011 m. kovo 11 dienos Žemės ūkio ministro įsakymu, Ignalinos miškų urėdijai skirta 131 164 Lt parama. Visgi apie galimybę gauti paramą A.Aškelėnas ir jo kolegos sako sužinoję ne iš karto – jos kreipęsi tik praėjus maždaug mėnesiui po vėtros. Tuo metu Generalinės miškų urėdijos iniciatyva Vilniuje buvo surengtas susitikimas, kur visų urėdijų atstovams buvo paaiškinta apie KPP priemonę, pagal kurią nukentėję miškų savininkai gali pretenduoti į paramą. „Iš karto po šio susitikimo mūsų urėdija nebedelsė, parengė projektą ir pateikė paraišką“, – sako A.Aškelėnas.

Pasak jo, nors tokios didelės stichinės nelaimės kaip pernykštis škvalas per jo darbo laiką miškuose dar nėra buvę, kadaise plotai yra nukentėję nuo sniegolaužų. „Tąsyk į jokią paramą pretenduoti negalėjome, todėl tvarkytis buvo daug sunkiau. Trūko lėšų ir technikos, todėl po truputį tvarkėmės kelerius metus. O dabar visi darbai vyksta kur kas greičiau ir efektyviau“, – pasakoja Vaišniūnų girininkas. Tikimasi, kad dalį pažeistų miškų čia pavyks atkurti jau kitais metais.

15min.lt nuotr./KPF logotipas naujas

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką