Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 rugpjūčio 4d. 06:40

Po penkerių metų lietuviai litą pamiršo?

Pinigai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Pinigai
Vokietijos nacionalinis arba kitaip Bundes bankas, atliko tyrimą ir nustatė, kad vokiečiai net ir po šešerių metų po euro įvedimo, pirkdami didesnius pirkinius, versdavo eurus į buvusią valiutą – Vokietijos markes. O štai lietuviai, pasirodo, su nauja valiuta apsiprato greičiau nei vokiečiai. Lietuva su euru gyvena jau penkerius su puse metų. Pasak „Rinkos aikštės“ kalbintų Kėdainių verslininkų, lietuviai yra liberalesni ir versti eurus į buvusią nacionalinę valiutą nustojo jau maždaug po dviejų metų.

Seniai nebeverčia eurų į litus

Buitine technika prekiaujančios įmonės „A&R“ įmonės savininkas Arnoldas Bradauskas juokauja, kad tik neišprusę tautiečiai dar kartkartėmis palygina eurų ir litų kainas.

„Ne, jau tikrai nebeverčia iš eurų į litus. Nebent atvažiuoja iš kokios kaimo glūdumos, kur dar elektros nėra, ir sako, kad prie lito buvo pigiau, o prie ruso geriau, – juokėsi A.Bradauskas. – Aš jau ir pats kursą pamiršęs.“

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Deivis Stankevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Deivis Stankevičius

Prisiminus vokiečių pavyzdį, parduotuvės savininkas teigia, jog šios tautos žmonės yra konservatyvesnių pažiūrų dėl to ir lygindavo naująją valiutą su senąja ilgiau nei lietuviai.

„Vokiečiai yra konservatyvūs, mes, lietuviai, – liberalesni. Bent jau mano pirkėjai tikrai jau seniai nebeverčia eurų į litus“, – teigė A.Bradauskas.

Tačiau jis pastebi kitą dalyką – žmonės vis dar nevengia lyginti kainų skirtumų kuomet buvo litai ir dabar, kai jau yra eurai.

„Mano parduotuvėje, pavyzdžiui, kainos nepakito – kokios buvo litais, tokios ir liko eurais. Tarkim, mikrobangų krosnelė – 50 eurų, o anksčiau ji kainavo 140–160 litų“, – prisiminė pašnekovas.

Buvo priversti kelti kainas

Kitos įmonės „ADRB kompiuteriai“ vadovas Arnoldas Danilevičius taip pat teigia nebepastebintis, kad pirkėjai kainas iš eurų verstų į litus.

„Oi, ne, tikrai to nepastebėjau. Be abejo, buvo toks laikas, kai vertė, bet tai buvo pačioje pradžioje – kokius metus ar dvejus“, – teigė A.Danilevičius.

Jis pats irgi nustojo kainas vertęs eurus į litus, o jei kartais tai ir padaro, verslininkas juokiasi, jog apima siaubas.

Ne, jau tikrai nebeverčia iš eurų į litus. Nebent atvažiuoja iš kokios kaimo glūdumos, kur dar elektros nėra, ir sako, kad prie lito buvo pigiau, o prie ruso geriau, – teigė A.Bradauskas

„Kažkada anksčiau būdavo, kad „patikrindavau“, kiek litais būtų kainavusi viena ar kita prekė, bet dabar geriau neversti, nes, kai paverti, tai ui... – per didelės sumos gaunasi“, – juokėsi prekeivis.

A.Danilevičius pripažįsta, kad kainas po euro įvedimo teko pakelti.

„Ilgą laiką kainų nekėlėm. Bet pažiūrėjome, kas darosi aplinkui ir galiausiai pamatėme, kad nebesigauna matematika, todėl teko ir mums jas pakelti“, – vaizdžiai kalbėjo pašnekovas.

Yra buvę kalbų, kad, Lietuvoje įvedus eurą, kai kurios didžiosios prekės kainuoja pigiau nei anksčiau, kai už jas mokėdavome litais. Tokią tendenciją patvirtino ir A.Danilevičius.

„Aš galiu pasakyti iš savo patirties, kad, pavyzdžiui, kompiuteriai, galima sakyti, pinga kasmet – atsiranda nauji modeliai, technologijos keičiasi, gamyba pinga – dėl to ir jų kaina nekyla“, – paaiškino įmonės vadovas.

Tačiau jis sutinka, kad prekes vertinti senąja valiuta nebeverta – gyvenimas eina į priekį ir atgal niekas nebegrįš.

„Eurų vertimas į litus dingo po maždaug dvejų metų“, – konstatavo A.Danilevičius.

Vis dar verčia eurus į litus

Baldus gaminančios įmonės „Pelėdos baldai“ direktorius Arūnas Vaitkevičius teigia su klientais tiesiogiai nebendraujantis, tad ir daug atsiliepimų apie ankstesnės ir dabartinės nacionalinės valiutos lyginimus negirdi. Tačiau, kaip pats pripažįsta, kartais dar tenka versti eurus į litus.

„Verčiu retai, bet kartais, kai kaina pasirodo įtartina, nustembi, kad vienas ar kitas dalykas pabrango“, – šypsosi verslininkas.

Jis sakosi taip besielgiantis tik dėl įdomumo.

„Tai nėra kasdienis įprotis. Tiesiog kartais sau įdomu palyginti, kaip kainos pasikeitė. Dažniausiai jos būna padidėjusios“, – pastebėjo pašnekovas.

Tačiau A. Vaitkevičiaus nuomone, vienareikšmiškai sakyti, kad, įvedus eurą, viskas pabrango, negalima.

„Aišku, daugelis prekių tapo brangesnės, bet taip pat ir pajamos padidėjo, todėl negalima sakyti, kad gyventi pasidarė blogiau ar geriau“, – svarstė verslininkas.

Lietuvos banko (LB) Grynųjų pinigų departamento direktoriaus Deivio Stankevičiaus teigimu, į nacionalinį banką vis dar nesugrįžo beveik pusė milijardo litų.

„Iki liepos pirmosios buvo apie 442 mln. litų (vertė), kuriuos į apyvartą yra išleidęs Lietuvos bankas, bet jie negrįžo į jį ir yra nepakeisti į eurus. Iš jų banknotų – 309 mln. litų, apyvartinių monetų – apie 114 mln. litų. Numizmatinių vertybių yra apie 19 mln. litų“, – aiškino LB atstovas.

Kaip sakoma, pinigai mėgsta tylą. Žmonės nelinkę atvirauti, kodėl iki dabar laukė, kad pasikeistų pinigus, - teigė D.Stankevičius.

Įdomu yra tai, kad didžioji dalis banknotų į LB sugrįžo, tačiau sugrįžusių monetų nėra net pusės.

„Nuo euro įvedimo Lietuvoje iš apyvartos išimta, t. y. pakeista į eurus apie 95 proc. litų banknotų, skaičiuojant verte (81 proc., skaičiuojant vnt.). Tuo metu litų apyvartinių monetų pakeista vos 42 proc., skaičiuojant verte (apie 23 proc., skaičiuojant vnt.)“, – pasakojo D. Stankevičius.

Anot bankininko, tautiečių, keičiančių litus į eurus LB kasose Vilniuje ir Kaune yra ir šiemet, nes gyventojai jų tebeturi gana daug.

„Kaip sakoma, pinigai mėgsta tylą. Žmonės nelinkę atvirauti, kodėl iki dabar laukė, kad pasikeistų pinigus.

2020 metų pirmąjį pusmetį atlikta daugiau kaip 3 tūkst. litų keitimo operacijų, kurių metu pakeista 3,5 mln. litų. Bet tokių pinigų keitėjų toliau mažėja, – pastebėjo D. Stankevičius. – Vis dėlto visi į apyvartą išleisti litai tikrai niekada negrįš į Lietuvos banką, nes dalis jų sunaikinta, dalis paslėpta ir tos vietos pamirštos, kiti litai yra iškeliavę į užsienį arba žmonės juos pasiliko atminčiai.“

Ar perverčiate kainą eurais į senąją valiutą?

17 proc. Konvertuoja kainas kasdieniam apsipirkime

11 proc. – kai perka išskirtinius pirkinius

64 proc. – ne, neverčia.

* Eurobarometro tyrimo duoomenys

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

rinkosaikste.lt
Temos: 2 Litas Euras

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

Grožio programa 360°

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Video

00:16
00:50
00:40

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Tausokime maistą kartu

Receptas
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką