Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Po pusmečio euru turguje nepatenkinti ir pirkėjai, ir pardavėjai

Pinigai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Pinigai
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Pasibaigus pirmajam pusmečiui su euru, jo naudą įžvelgia vyriausybė, verslininkai, finansininkai. Statistika rodo, kad daugiau prekių, kurių kainos sumažėjo, nei tų, kurių padidėjo; panaši situacija ir su paslaugomis.

Perkamoji galia nesumažėjo, o skolinasi Lietuva taip pigiai, kaip net nesvajojo. Tačiau tuo neįtikinsi vartotojo, kuris žino, kad kainos pastebimai išaugo, kad turguje, kur visąlaik buvo pigiau, dabar brangu. Pardavėjai guodžiasi, kad anksčiau turguje pirko, o dabar nelabai. Gal priežastis ta, kad kainos, buvusios litais, liko tos pačios, tik jau eurais? Taigi po pusmečio dar ne visiems euras suprantamas.

Norėdami sužinoti, kaip žmonės vertina pusmetį su euru apsilankėme viename iš sostinės turgų. Vieni prekeiviai ir pirkėjai sako, kad niekas nepasikeitė, kiti – kad gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis: „Viskas pabrango. Viskas“, „Bandau nežiūrėti į lietuviškas kainas, nes tuoj baigsis jos, bus tiktai eurai“, „Reikėtų tikrinti, atidžiau žiūrėti, bet nepastebėjau, kad pakilo“, „Viskas pabrango. Kas buvo litais, tai dabar eurais“, „Čia slidus pinigas, manau, pasidarė slidus“.

Prieš ir po euro įvedimo vartotojai buvo raginami projekto pranešu.lt internetiniame žemėlapyje nurodyti, kur pastebėjo euro įvedimo pažeidimų ir priešingai – kurios įmonės pavyzdingai prisidėjo įvedant eurą. Vartotojų organizacijų aljanso vadovė sako, kad gyventojai daugiausia nesąžiningų prekybos ir paslaugų įmonių užfiksavo iki euro įvedimo. Neteisingai nurodomų valiutų kursų ir kainų suapvalinimo daugiausia pastebėta internetinėje prekyboje, mažesnėse parduotuvėse, turguose. Nestipriai kainos didėjo paslaugų sektoriuje: kirpyklose, viešojo maitinimo įstaigose.

„Didieji prekybos centrai tikrai neapvalino į didesnę pusę. Mes, atlikę tyrimą, pastebėjome, kad prekybininkų konkurencinis karas davė ir visai neblogų rezultatų vartotojams, nes pagrindinio prekių krepšelio kaina tikrai sumažėjo“, – teigia Vartotojų organizacijų aljanso prezidentė Eglė Kybartienė.

Prekybininkai teigia, kad pirmąjį metų ketvirtį po euro įvedimo žmonės pirko mažiau. Antrojo ketvirčio viduryje prekyba grįžo į įprastas vėžes. O palyginti su Estija ir Latvija, Lietuvoje prie naujos valiutos pereita sklandžiausiai. Viešasis ir privatus sektoriai tinkamai pasinaudojo kaimynų patirtimi.

„Perėjimo proceso sklandumas susijęs su tuo, kad mes pradėjome ruoštis tikrai gana anksti – jau 2014 metų pradžioje. Aiškiai žinojome visus etapus, kuriuos reikia pereiti. Sistema suveikė puikiai ir dėl to euro priėmimas labai greitai pasikeitė iš neigiamo į teigiamą“, – sako Prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.

Ekonomistai teigia, kad prognozės pasitvirtino, jog šiemet buvo pats tinkamiausias metas įsivesti eurą.

AB „Swedbank“ nuotr./Nerijus Mačiulis
AB „Swedbank“ nuotr./Nerijus Mačiulis

„Matėme palankias tendencijas žaliavų rinkoje, tai yra, nafta atpigo, daugelis maisto produktų tarptautinėse žaliavų rinkose taip pat atpigo. Dėl to šiuo metu visiškai nematome infliacijos, dabar kainos yra netgi mažesnės, nei buvo prieš metus. Perkamoji galia nesumažėjo, matome išliekantį gana spartų vidutinio darbo užmokesčio augimą – apie 5 proc. pirmą šių metų ketvirtį. Šiuo metu matome sparčiausią Lietuvos gyventojų perkamosios galios augimą nuo 2008-ųjų.

Antra nauda – Europos centrinis bankas paskelbė kiekybinio skatinimo politiką, pradėjo pirkti euro zonos valstybių obligacijas, o tai labai sumažino tų valstybių skolinimosi kainą. Šiuo metu Lietuvos skolinimosi kaina yra tokia žema, apie kokią mes net nesvajojome“, – aiškina  „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Ekonomistas N. Mačiulis nesistebi, kad dauguma gyventojų per pusmetį dar nepajuto apčiuopiamos euro įvedimo naudos

Nusivylimą pagrįstai gali pajausti prieš euro įvedimą įsigiję nekilnojamojo turto. Pernai vėl buvo jaučiamas nekilnojamojo turto burbulas, kai gyventojai ir emigrantai nesiderėdami pirko būstus, tikėdamiesi, kad po valiutos pasikeitimo jie pabrangs. Tačiau nutiko priešingai – dėl didelės pasiūlos nekilnojamasis turtas atpigo.

Ekonomistas N. Mačiulis nesistebi, kad dauguma gyventojų per pusmetį dar nepajuto apčiuopiamos euro įvedimo naudos. Pavyzdžiui, sumažėjusią valstybės skolinimosi kainą bus galima pajusti per ilgesnį laikotarpį, kai valstybės biudžetas dėl to papilnės. Užsienio kompanijų investicijų taip pat laukiama per ilgesnį laikotarpį. Beje, vidutiniam darbo užmokesčiui Lietuvoje artėjant prie bendrijos šalių vidurkio, artimiausią penkmetį neišvengiamai didės ir prie tokio vidurkio artės paslaugų kainos. 

Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas, nors ir teigia, kad vartotojai jau priprato prie naujos valiutos, tačiau mano, jog dar bent pusmetį reikėtų palikti iki šiol galiojusią tvarką kainas skelbti ir eurais, ir litais. Tai demonstruotų socialinį jautrumą senyvo amžiaus žmonėms, visiems mažesnes pajamas gaunantiems.

Tiesa, tokios būtinybės vyriausybė nematė, todėl nuo liepos 1-osios nurodyti kainas litais jau nebūtina. Nors politikai, prekybininkai, finansininkai sako, kad Lietuva jau apsiprato su euru, dar kiekviename mieste galima sutikti ir tokių, kuriems iki šiol nepavyko šito pinigo prisijaukinti:

Prekiautoja gėlėmis: Visas gyvenimas pasikeitė dėl to euro. Reikėjo vieną prie vieno pakeisti, o ne taip, kaip padarė. Neteisingai padarė.

Žurnalistas: O jūsų gėlės pabrango ar atpigo?

Prekiautoja: Palyginti su pernai metais, aišku, kad pabrango. Litas buvo, centais buvo, dabar euro prašome.

Žurnalistas: O žmonės perka?

Prekiautoja: Na, nelabai perka.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką