Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 21d. 11:01

NT mokestis – lyg pokštas: perki prabangų būstą ir valstybei nieko nemoki

„Dinner in the sky“ akimirka
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Valstybė kukliai vertina NT paklausiausiose vietose

Perki butą už 300 tūkst. eurų, o NT mokesčio vis tiek nereikia mokėti. Regis, pati valstybė padeda turtuoliams išsisukti, įvertindama jų rūmus gerokai žemesne nei rinkos kaina – net Gedimino pilis teįvertina 140 tūkst. eurų. Masinis turto įvertinimas kelia vis daugiau abejonių, tačiau Registrų centras atkerta, kad sistema yra viena geriausių pasaulyje. O paties NT mokesčio peržiūrėti taip pat neplanuojama.

Lietuvoje tėra du tūkstančiai objektų, kurie viršija apatinę prabangaus NT mokesčio kartelę. Todėl per visus 2018 metus šio mokesčio surinkta tiek, kiek visi dirbantieji pajamų mokesčio suneša per pusdienį.

Net ir nusipirkęs už 300 tūkstančių eurų dažniausiai gali jaustis ramus – valstybė tavo NT įvertins maždaug 180 tūkst. eurų, ir NT mokesčio nereikės mokėti, asmeninę situaciją atskleidė visuomenininkas Eimantas Norkūnas, pasipiktinęs esama mokesčio taikymo tvarka. Jis patikino, kad tai ne vienetinė situacija – valstybė masinio vertinimo būdu smarkiai sumažina prabangaus turto vertes.

Bendrovės vizualizacija/Prabangūs svečių namai Vilniaus rajone
Bendrovės vizualizacija/Prabangūs svečių namai Vilniaus rajone

15min patikrino kelis atsitiktinius butus Stiklių gatvėje, Vilniaus Senamiestyje – dažniausiai jų vertė svyruoja apie 80–100 tūkst. eurų, retkarčiais – daugiau, bet ieškodami „atsitiktinai“ neatradome bent vieno brangesnio nei 220 tūkst. eurų buto.

Netgi Gedimino pilies bokštas pagal Registrų centro (RC) vertinimą tevertas 139 tūkstančius eurų, o Valdovų rūmus RC įvertino 9,2 milijono eurų, nors juos pastatyti valstybei kainavo per 100 milijonų eurų.

Tikslius skaičius žino Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) – visoje Lietuvoje tėra apie 2304 NT objektai, kurie masinio vertinimo metu įvertinti brangiau nei 220 tūkst. eurų ir jiems taikytinas mokestis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus senamiestis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus senamiestis

Palyginimui, šiuo metu vien skelbimuose parduodama daugiau butų, namų ir patalpų, netraukiant žemės sklypų, kurių nustatyta kaina – virš 220 tūkst. eurų, rodo aruodas.lt duomenys.

Dar daugiau, Lietuvoje NT kainos tik augo, bet „prabangaus NT“ mokestį pernai mokėjo net trečdaliu mažiau gyventojų nei prieš metus – 2744, kai 2017 m. – 3938 gyventojai, rodo VMI duomenys. Jų sumokėta mokesčio suma buvo 38 proc. didesnė – 1,88 milijono eurų.

Visi Lietuvos gyventojai per vieną 2018 metų dieną sunešė kone tris kartus daugiau gyventojų pajamų mokesčio, nei visas sumokėtas NT mokestis per metus – pernai sumokėta 1,8 milijardo eurų GPM yra tūkstantį kartų didesnė suma nei surinktas NT mokestis. Apskritai NT mokestis tesudarė 0,0175 proc. biudžeto pajamų.

E.Norkūnas: už blogą įstatymą blogiau tik neveikiantis įstatymas

Vienas iš „MailerLite“ įkūrėjų E.Norkūnas bandė kandidatuoti į Vilniaus savivaldybę ir atrado, kad deklaracijose turto vertės yra gerokai mažesnės nei reali turto vertė.

„Man pačiam reikėjo deklaruoti turtą. Aš pirkau butą senamiestyje, jis kainavo 300 tūkst. eurų ir jau butas kaip ir patenka į NT mokesčio zoną – iki 220 tūkst. eurų yra taikoma lengvata, o virš jos jau taikomas mokestis. Tačiau pamačiau, kad mano butas įvertintas 180 tūkst. eurų. Natūralu, kad kyla klausimas – o kas čia vyksta?“ – sako E.Norkūnas.

Dar didesnius skirtumus jis atskleidžia savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ – pirko sodybą už 40 tūkst. eurų, o valstybės vertinime ji verta tik 1300 eurų.

Asmeninio archyvo nuotr./Eimantas Norkūnas
Asmeninio archyvo nuotr./Eimantas Norkūnas

„Gal ir galima būtų į tai numoti ranka, bet čia jau kyla nemažai papildomų klausimų. Mūsų valstybėje yra nustatytas NT mokestis, kuris, pasirodo, taip pat yra skaičiuojamas ne nuo realios, o nuo iš akies valstybės nustatytos turto vertės. Tai reiškia, kad dauguma žmonių, kurie turėtų jį mokėti, dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių, niekada jo nemokėjo. Ir jei to nesutvarkys, jo toliau nemokės“, – piktinasi E.Norkūnas.

Jam keista, kodėl Registrų centras, žinodamas kiekvieno sandorio vertę, vis tiek galiausiai nustato ir pritaiko „vidutinę“ rinkos vertę, o ne tą, kuri yra didesnė.

„Aš pats nesu už šį įstatymą, nesidžiaugiu juo, bet blogiau nei blogas įstatymas, mano manymu, yra esamo įstatymo nesilaikymas. Pasižiūrėjau aplinkinių butų kainas, galvojau, gal čia tik su mano butu taip, bet pamačiau, kad ir aplinkui ta pati situacija. Ir tas vertinimas, kurį atlieka valstybė, yra labai netikslus“, – abejoja E.Norkūnas.

Registrų centras įvertino, kad viso Lietuvoje esančio NT vidutinė rinkos vertė – 100 milijardų eurų. Lietuvoje surinktas NT mokestis sudaro 0,00188 procento šios vertės.

Administruoti kainuoja dešimtinę

VMI suskaičiavo, kad NT objektų, kurių vertė viršija 220 tūkst. Eur, yra 2304. Tai lemia ne tik tai, kad turto vertė nedidelės, bet ir gausybė išimčių.

Ne visiems gyventojams ši kartelė yra žemutinė. Asmenų, kurie augina tris ir daugiau vaikų iki 18 metų, ar augina neįgalų vaiką, NT apmokestinamas tik jei jo vertė viršija 286 tūkst. eurų.

Pats brangiausias NT objektas Lietuvoje įvertintas 4,088 mln. eurų mokestine verte, o TOP 10 sąrašo apačioje – 1,689 mln. eurų vertės objektas.

Pagal NT mokesčio įstatymą, NT mokestinė vertė yra NT vidutinė rinkos vertė. Nekilnojamojo turto vertinimą atlieka turto vertintojas – Valstybės įmonė Registrų centras, aiškina VMI.

„Paprastai NT vidutinė rinkos vertė nustatoma atliekant nekilnojamojo turto masinį vertinimą ir jį atlikus yra parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto / objekto ataskaita nerengiama, t. y. kiekvienas objektas nėra įvertinamas atskirai. Todėl, atlikus NT masinį vertinimą ir nustačius objektų vertę tik tam tikroje teritorijoje, vidutinė rinkos vertė gali skirtis nuo įsigyjamo konkretaus objekto rinkos (ar pardavimo) kainos“, – teigia VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rasa Virvilienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rasa Virvilienė

VMI vertina, kad NT mokesčio administravimas kasmet kainuoja apie 145 tūkst. eurų. Tai sudarytų kone dešimtadalį viso surinkto NT mokesčio.

Panaši suma būtų apskritai nesurinkta, jei ne VMI patikrinimai: pernai atlikti 39 patikrinimai, kurių metu nustatyta 105 tūkst. eurų papildomai mokėtino NT mokesčio, dar po 7 mokestinių tyrimų mokesčių mokėtojai patikslino NT mokesčio deklaracijas papildoma 4,7 tūkst. eurų suma.

RC: ši sistema pelnė tarptautinį įvertinimą

Registrų centro (RC) atstovas spaudai Mindaugas Samkus paaiškino NT mokestinės vertės skaičiavimą: mokestinė vertė yra tapati vidutinei rinkos vertei, kuri apskaičiuota masinio vertinimo būdu arba išlaidų (kaštų) metodu.

„NT masinis vertinimas yra vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką pagal patvirtintą metodologiją ir naudojant NT registre ir duomenų bazėse sukauptus duomenis yra įvertinama panašių NT objektų grupė, sudaromi verčių žemėlapiai. Vidutinei rinkos vertei nustatyti įvertinama NT objekto buvimo vieta, naudojimo paskirtis, pastato savybės ir kiti veiksniai, bet neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, objekto naudojimo ir disponavimo apribojimų, suplanavimo, dizaino, vidaus apdailos ar kitų individualių savybių“, – sako M.Samkus.

Asmeninio archyvo nuotr./Mindaugas Samkus
Asmeninio archyvo nuotr./Mindaugas Samkus

Žemės sklypų ir statinių mokestinės vertės nustatomos ne rečiau kaip kas penkerius metus.

„Paskutinį kartą žemės sklypams mokestinės vertės nustatytos nuo 2018 m. pradžios, statiniams – nuo 2016 m. pradžios. 2020 metais RC atliks statinių masinį vertinimą naujam penkerių metų mokestiniam laikotarpiui, kuris įsigalios nuo 2021 m. sausio“, – teigia M.Samkus.

Buto pirkimo kaina dėl to netampa buto mokestine verte: „Sandorio kaina yra dviejų ar daugiau sutarties šalių objektas ir ji nebūtinai atspindi vidutinę rinkos vertę.“

RC patikina, kad vadovaujasi plačiu įstatymų ir kitų teisės aktų išaiškinimu.

„Lietuvos NT vertinimo sistema ne kartą yra sulaukusi tarptautinio pripažinimo kaip viena geriausių pasaulyje, mažiausiais kaštais ir tiksliai nustatanti vidutinę rinkos vertę", – teigė M.Samkus.

Ir išvardino įvertinimus ir apdovanojimus.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus senamiestis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus senamiestis

Registrų centras (RC) paaiškina, kad aktualią nekilnojamojo turto, vertinamo masinio vertinimo būdu, mokestinę vertę kiekvienas gyventojas gali sužinoti pagal unikalų numerį – RC interneto svetainėje veikia NT mokestinės vertės paieškos sistema.

Finansų ministerija: esami vertinimai mokesčių tikslui tinkami

Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė Jūratės Laurikėnaitė teigia, kad mokesčių surinkimo tikslui pasiekti vidutinė NT rinkos vertė yra tinkama.

„NT mokesčio skaičiavimo nuo vidutinės rinkos vertės būdas taikomas ir kitose valstybėse (naudojamas EBPO valstybėse). Be to, NT mokesčio įstatyme nurodyti vertinimo metodai ir masinis vertinimo būdas – tai tarptautiniu mastu pripažįstami NT vertinimo metodai ir būdai, įvardinti tarptautiniuose standartuose: Tarptautinės turto vertintojų mokesčiams asociacijos ir Tarptautinio vertinimo standartų komiteto. Kadangi atliekant masinį NT vertinimą yra įvertinama panašių NT objektų grupė, nėra fiksuojamos NT vertei įtakos turinčios specifinės konkretaus turto savybės (nėra rengiama kiekvieno NT vieneto ataskaita)“, – sako J.Laurikėnaitė.

Ji primena, kad NT mokesčio įstatyme numatyta galimybė pačiam mokesčių mokėtojui teikti prašymą NT mokestine verte laikyti individualiai nustatytą NT vertę, jeigu NT vidutinė rinkos vertė daugiau kaip 20 procentų skiriasi nuo NT vertės, nustatytos atlikus individualų vertinimą.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Finansų ministerija
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Finansų ministerija

„Kalbant apie šiuos metus norėtųsi akcentuoti stabilumo ir prognozuojamumo svarbą, kadangi pagrindiniai pakeitimai po vykusių viešųjų konsultacijų buvo patvirtinti pernai. Šiais pakeitimais kartu buvo įtvirtintas trimetis esminių apmokestinimo pokyčių planas 2019–2021 m., apimantis gyventojų pajamų mokesčio (NPD didinimas), akcizų (tarifų didinimas) ir socialinio draudimo „lubų“ pakeitimus. Taigi šiemet, ypač metų pradžioje, didesnis dėmesys bus skiriamas stebėsenai kaip vyksta reforminių pakeitimų praktinis įgyvendinimas“, – pokyčių nežada J.Laurikėnaitė.

Finansų ministras Vilius Šapoka pernai siūlė NT mokestį koreguoti apmokestinant visą antrąjį gyvenamąjį būstą, taikant 0,3 proc. tarifą, tačiau toks pasiūlymas nebuvo palaikytas Seime ir atidėtas.

„Vyriausybės lygmeniu NT mokesčio pertvarka ir teisės aktai yra priimti ir pateikti Seimui. Dėl tolimesnės eigos šiais klausimais gali pasisakyti tik Seimas“, – teigiama Finansų ministerijos atsakyme.

S.Jakeliūnas: ateityje – diskusijos apie visuotinį mokestį

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas pripažino, kad problema dėl rinkos vertės neatitikimo mokestinei vertei nėra apsvarstyta. Tačiau pernykščiai NT mokesčio pakeitimai – taip pat tobulintini.

„Čia dvi atskiros temos. Viena, pateikti įstatymų projektai dėl antrojo būsto apmokestinimo – mes juos kol kas sustabdėme dėl įvairių priežasčių, čia yra ir vientisumo bei socialinio teisingumo klausimų. Nes rajonuose daug pigių butų, ir antras butas gali būti apmokestintas, o vienas būstas Vilniuje gali būti santykinai brangus, ir jis būtų neapmokestintas. Dėl to mums kilo abejonių, ar toks siūlymas adekvatus“, – paaiškino S.Jakeliūnas.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Stasys Jakeliūnas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Stasys Jakeliūnas

Anot jo, dėl šio siūlom artimiausiu metu diskutuojama nebus – galbūt komitete šis klausimas bus pateiktas rudenį.

„Dėl rinkos vertės nustatymo ir jos atitikimo realiai sandorio vertei – tai atskiras klausimas, kurio, tiesą sakant, nenagrinėjome ir nesigilinome. Čia reikėtų ir RC ir kitų institucijų dalyvavimo, būtų galima inicijuoti diskusiją ir pasižiūrėti, kaip skiriasi sandorių vertės nuo įverčių. Yra klausimas to mokesčio adekvatumo. Dėl to galima nagrinėti“, – sako S.Jakeliūnas.

Jis vertina, kad problema nėra rinkos vertės nustatymas – greičiausiai ir pakoregavus metodiką mokesčio nebūtų surinkta daugiau.

„Vienaip ar kitaip pakoregavus rinkos verčių nustatymus ir jų registravimą ypatingo poveikio, tikėtina, nebūtų. Kada nors reikėtų kalbėti arba apie visuotinį NT apmokestinimą, arba dar radikalų esamos ribos žeminimą, kartu su rinkos verčių nustatymo metodikų peržiūrėjimu. Tokią temą ateityje mes turbūt nagrinėsime, bet greičiausiai ne anksčiau nei rudenį“, – sako S.Jakeliūnas.

Kaip skaičiuojamas NT mokestis?

Progresinis NT mokesčio tarifas taikomas visai bendrai gyventojo turimai NT objektų vertei, o ne pavieniams objektams.

Šiuo metu NT mokestis yra progresinis ir veikia taip, kad apmokestinama tik ta dalis, kuri viršija 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę: 0,5 proc. tarifas taikomas sumai, viršijančiai 220 tūkst. eurų, bet sumai, viršijančiai 300 tūkst. eurų, jau taikomas 1 proc. tarifas, o sumai, viršijančiai 500 tūkst. eurų – 2 proc. tarifas.

Fotolia nuotr./Virtuvės interjeras
Fotolia nuotr./Virtuvės interjeras

Pavyzdžiui, jei NT vertė siekia 220 tūkst. eurų, jokio mokesčio dar mokėti nereikia. 300 tūkst. eurų mokestinės vertės NT per metus savininkui kainuotų 400 eurus per metus, kadangi būtų taikomas 0,5 proc. tarifas nuo 80 tūkst. eurų. Jei valdomo NT mokestinė vertė siekia 500 tūkst. eurų, savininkas valstybei turėtų atseikėti papildomus 2000 eurų per metus (iš viso 2400 Eur). O jei valdomo NT vertė 500 tūkst. eurų – mokesčio suma paaugs dar 4000 Eur, ir iš viso sieks 6400 Eur.

Dar daugiau, jei asmuo turi sutuoktinį, o NT yra bendra nuosavybė – neapmokestinamoji vertė bus dviguba (taikoma kiekvienam sutuoktiniui atskirai), tad mokesčio grindys bus dar aukštesnės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

02:13
02:24
00:57

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką