Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pradingusių pinigų beieškant

Taupyklė
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Yra ir kitų būdų neišleisti pinigų daugiau, negu reikia.
Šaltinis: „Savaitė“
0
A A

Išlaidavimas, „bedarbiai“ pinigai, gyvenimas šia diena, neapsisaugojimas, patiklumas, nerealus rizikos vertinimas, kantrybės stoka – tai septynios didžiosios asmeninių finansų valdymo nuodėmės, kurias daro Lietuvos gyventojai, skelbia „Swedbank“.

Šį sąrašą, remdamasi statistikos ir visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, sudarė „Swedbank“ asmeninių finansų valdymo ekspertė Odeta Čičkauskaitė, pristatydama naują finansinio raštingumo iniciatyvą ir naują interneto svetainę Swedbank.lt/manofinansai, kur galima rasti informacijos apie asmeninių finansų valdymą ir priemones savo finansams valdyti.

Galima diskutuoti, kodėl bankai nepaskelbė šio pradžiamokslio prieš dalydami paskolas visiems norintiesiems – ir finansiškai raštingiems, ir beraščiams, tačiau toks poreikis visuomenėje atsirado kaip tik šiuo metu. Be šios naujosios svetainės, internete galima rasti namų buhalterijos programų, kuriomis domisi vis daugiau žmonių, ir dar keletą panašių puslapių, pvz., kurdingopinigai.lt, balansas.lt. Tai tik dar kartą įrodo daugelio sentencijų apie pinigus teisingumą: pinigų reikia tiek, kad apie juos nuolatos negalvotum, o labiausiai tinkama šiuo atveju – „Apie pinigus susimąstome tuomet, kai jie dingsta“.Ilgamečiai stebėjimai rodo, kad žmogus be didelių pastangų ir suvaržymų, iš esmės nepakeitęs savo gyvenimo kokybės, gali sutaupyti 10 proc. įprastų išlaidų. Pasistengęs – ir visus 30 procentų.

Ne skųstis, o mąstyti 

Daugelis žmonių skundžiasi, kad nuolatos neturi pinigų ir, jei staiga rimčiau susirgtų, juos ištiktų finansinis krachas. Tačiau ilgamečiai stebėjimai rodo, kad žmogus be didelių pastangų ir suvaržymų, iš esmės nepakeitęs savo gyvenimo kokybės, gali sutaupyti 10 proc. įprastų išlaidų. Pasistengęs – ir visus 30 procentų.

Pavyzdžiui, kinai išleidžia vidutiniškai ketvirtadaliu mažiau, negu uždirba, o Vakarų europiečiai – perpus mažiau. Lietuviai, kaip rodo dvejų metų senumo tyrimai (Statistikos departamento 2007 metų namų ūkių pajamų ir išlaidų tyrimas), sutaupo maždaug 13 proc. pajamų. Miesto gyventojai – maždaug 11 proc., kaimo – beveik 18 proc.

Yra įvairių Vakaruose populiarių su asmeninių finansų valdymu susijusių rodiklių, kuriuos turėtume žinoti, vertindami savo pirkinius. Jie nustatomi darant prielaidą, kad žmonės gali sutaupyti 10 ar net 30 proc. savo pajamų. Tarkime, automobilis neturėtų kainuoti daugiau, negu uždirbame per du mėnesius (kad per dvejus metus jam būtų galima sutaupyti arba už jį išsimokėti, skiriant tam dešimtadalį savo pajamų). Perkamas būstas neturėtų kainuoti daugiau, negu galima uždirbti per 2–6 metus (priklauso nuo palūkanų), kad būtų galima už jį išsimokėti per 15 metų, skiriant tam tik 30 proc. pajamų.

Išgyvenimo mįslės

Lietuvoje tokios metodikos ne visada veikia, nes gyvenimas mūsų šalyje – įvairesnis ir mįslingesnis. Kaip šeima išgyvena iš 1 000 litų? Kodėl gatvėse – nuolatinės automobilių spūstys? Šie klausimai taip ir lieka neatsakyti. Tačiau mūsų pajamos yra nedidelės. Vidutinis atlyginimas, kurį gauna žmogus išskaičiavus mokesčius, – 1 700 litų, taigi šeimos pajamos – tik 3 400 litų (be to, tai senesni duomenys – šiuo metu vidurkis po truputį slenka žemyn).

Jeigu taikysime minėtas išlaidų skaičiavimo metodikas, vidutinis lietuvis turėtų sau leisti nusipirkti tik apie 3 000 litų ir mažiau kainuojantį automobilį. Be to, pusę atlyginimo kas mėnesį skirti jo remontui. Kita vertus, visuomeninio transporto išlaidos kartais gali būti didesnės, negu naudojantis asmeniniu transportu, jei automobilis mažalitražis, o po miestą važinėjame ne po vieną. Štai čia ir padeda išlaidų skaičiavimas. Nors daugeliu atvejų vis tiek dažniausiai lemia emocijos: „Negaliu važiuoti visuomeniniu transportu, ir viskas.“

Būsto kreditų rodikliai Lietuvoje ne taip nukrypsta nuo vakarietiškų rekomendacijų. Vidutinės šeimos ketverių metų pajamos – 163 tūkst. litų, o vidutinė būsto paskola – apie 200 tūkst. litų. Jei atsižvelgsime į tai, kad paskolas imančiųjų pajamos yra didesnės negu vidutinės, daugelio paskolos suma nedaug skiriasi nuo rekomenduojamos sumos pagal pajamas.

Gaudami vidutinį atlyginimą, didelių finansinių sukrėtimų nepatirtume, jeigu taupymo ir paskolų – ir būsto, ir vartojamosios, ir išperkamosios nuomos – suma neviršys 40 proc. pajamų. Taigi, jei uždirbate 2 000 litų į rankas, paskoloms ir taupymui galite skirti ne daugiau kaip 800 litų, jei gyvenate vienas. O jei gyvenate trise ir gaunate tokias pajamas, paskola jums būtų pernelyg didelė našta.Praėjusių metų vidutinės išlaidos vienam žmogui šeimoje buvo maždaug 800 litų. Tai iš tikrųjų nėra daug, tačiau daugybė žmonių išleidžia mažiau ir sugeba išgyventi.

Menas gyventi pagal pajamas

Kaip žinoti, ar išleidžiame ne per daug? Visiems tinkamos vienos rekomendacijos nėra, nes išlaidos, suprantama, priklauso nuo pajamų, vertybių, poreikių, pomėgių, vaikų ir kitų išlaikytinių skaičiaus. Tačiau, kaip jau minėjome, visuomet yra būdų išleisti mažiau, jei norime ir turime tikslą, kam tai darome.

Praėjusių metų vidutinės išlaidos vienam žmogui šeimoje buvo maždaug 800 litų. Tai iš tikrųjų nėra daug, tačiau daugybė žmonių išleidžia mažiau ir sugeba išgyventi.

Tačiau jei norime bent kiek sutaupyti, o tai būtina būtent mažiau pasiturintiems žmonėms, sumą, kurią norime sutaupyti, pirmiausia reikia pašalinti iš apyvartos, o ne stengtis visą mėnesį pirkti kuo mažiau ir pigiau, o mėnesio pabaigoje žiūrėti, kas liks. Todėl, nutarus taupyti, mėnesio pradžioje reikėtų atidėti 10 proc. pajamų, o likusią sumą padalyti pagal poreikius.

Yra ir kitų būdų neišleisti pinigų daugiau, negu reikia. Tie, kas nemėgsta rašyti ir skaičiuoti, gali naudoti vadinamąją vokelių sistemą. Gavę atlyginimą, iš šios sumos atimate tai, ką norite sutaupyti, būtinąsias išlaidas (pavyzdžiui, būsto mokesčius), o likusią sumą padalijate į keturias lygias dalis ir sudedate į vokus. Vienai savaitei – vienas vokas. Jeigu pinigų liko, tai jau jūsų pinigai. Galite su jais daryti, ką norite – išleisti arba taupyti. Kiti, atskaičiavę bendroms išlaidoms reikiamas lėšas, likusius pinigus padalija šeimos nariams. Galima po lygiai, galima pagal kokią nors kitą taisyklę. Treti skirsto pinigus pagal išlaidų grupes – jų vokeliai turi pavadinimus: „Pramogoms“, „Drabužiams“, „Degalams“ ir pan.

Žinoma, tai nėra paprasta, tačiau net finansininkai, kurie negali sakyti, kad neskaičiuoja pinigų, pripažįsta, jog geriausi asmeninių finansų valdymo ekspertai – paprasti žmonės, tad tobulu ekspertu gali tapti kiekvienas iš mūsų. Ypač jei sunkmetis tęsis dar ilgai.

„Savaitė“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Rizika Swedbank
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką