„Didesnio skirtumo tarp mėsos produktų, kurie parduodami prekybos centruose ar parduotuvėse ir turguje, nėra. Tiesiog turgaus prekybininkai papildomus 20 proc., arba pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skirtumą, įsideda į kišenę“, – konstatuoja Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.
Jis prekybą prekyvietėse lygina su verslu lengvatinių mokesčių zonose. Ūkininkų tiesiogiai vartotojams parduodami produktai neskaičiuojami. Jie, kaip rodo LAEI tyrimas, praktiškai išstumti iš pagrindinių turgų. Apskritai vos keli procentai lietuviškų kiaulių iš ūkininkų ūkių tiesiogiai keliauja į turgų. Visa kita išvežama į Rusiją arba parduodama supirkėjams.
Tikslių skaičių LAEI pateikti nesiima, nes negali ištirti turgaus apyvartos. Pavyzdžiui, į Vilniaus Halės turgų prekybininkų atėję apklausti instituto bendradarbiai tiesiog buvo išprašyti iš teritorijos.
„Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis skaičiuoja, kad turguje ne lietuviškos kilmės kiauliena sudaro 90 proc. Lenkija maisto produktams taiko lengvatinį 3–7 proc. PVM. Todėl iš jos dažniausiai ir keliauja mėsa į turgų, kur ja prekiauja verslo liudijimais apsirūpinę prekybininkai.
Bendrovės „Tugva“, valdančios Halės turgavietę Vilniuje, direktoriaus pavaduotojas Viktoras Konovalovas patvirtina: čia dauguma pardavėjų dirba su verslo liudijimais. Iš parduodamos žalios mėsos bent pusė yra importuota.
LAEI tyrimo duomenimis, didžiuosiuose miestuose turguje mėsa prekiaujantis verslininkas per metus gauna per 100 tūkst. litų pajamų, tačiau PVM nemoka. Tokiam prekybininkui 2009 metais verslo liudijimas vidutiniškai kainavo 2–2,5 tūkst. litų ir jo išlaidų negalima nė lyginti su parduotuvėmis.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus Gintauto Kniukštos duomenimis, 2009-aisiais turgaus prekybininkai į biudžetą nesumokėjo 300–400 mln. litų PVM.
