Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prekybos centrai kovoja ir dėl pirkėjų, ir dėl pardavėjų

„Baltika Lietuva“ direktorės Viktorijos Krolytės teigimu, finansiškai nestabilios parduotuvės privalo būti uždarytos
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / „Baltika Lietuva“ direktorės Viktorijos Krolytės teigimu, finansiškai nestabilios parduotuvės privalo būti uždarytos
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vilniuje yra prekybos ploto perteklius, ekonominė šalies situacija gerėja lėtai, todėl prekybininkai gali lengviau derėtis su didžiųjų prekybos ir pramogų centrų valdytojais dėl nuomos kainų. Prekybos centrų vadovai pripažįsta, kad konkuruoti dėl prekybininkų, o kartu ir dėl pirkėjų tenka labai sunkiai.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober–Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis „15min“ aiškino, kad prekybos centras yra sudėtinga struktūra, sudaryta taip, kad kiekvienas nuomininkas teiktų pranašumų kitam. „Jeigu staiga ištuštėja kelios patalpos, šiek tiek mažėja pirkėjų srautas. Tai gali sukelti savotišką sniego kamuolio efektą: kuo mažiau veikiančių parduotuvių, tuo didesnė tikimybė, kad jų dar labiau mažės, nes mažėja pirkėjų, jie nenori eiti į pustuštį prekybos centrą“, – sakė S.Vagonis.

Vilniaus „Akropolyje“ prekybai skirtas didesnis nei 92 tūkstančių kv.m plotas. Kaip sakė, „Akropolio“ valdytojas Česlovas Urbonavičius, išnuomotas visas prekybai skirtas plotas. „Šiemet pasikeitė 11 parduotuvių. Toks atsinaujinimo procesas yra natūralus ir vyksta kasmet. Paprastai per metus pasikeičia 5–7 proc. parduotuvių“, – skaičiavo Č.Urbonavičius.

„Panoramoje“ prekybai skirta 45 tūkst. 500 kv.m. Šiuo metu užimta 97 proc. šio ploto. „Šiemet „Panoramoje“ atidaryta 14 naujų prekybos vietų, dar trys naujos parduotuvės ir kavinė bus atidarytos rugpjūčio mėnesį. Keletas naujai atėjusių nuomininkų pakeitė senuosius, atidaryta ir visiškai naujų parduotuvių“, – sakė prekybos centro generalinė direktorė Birutė Kalanovaitė.

Prieš metus veikti pradėjusiame prekybos centre „Ozas“ prekybininkams skirtas 62 tūkst. kv.m plotas, veikia 160 parduotuvių ir kavinių. „Per tuos metus buvo uždarytos trys parduotuvės, iš jų dvi vėl buvo atidarytos“, – sakė „Ozo“ vadovė Inga Navickaitė.

Vyksta aštri konkurencija

Prekybos centrų atstovai „15min“ sakė, kad prekybos ploto nuomos kaina priklauso ne tik nuo jo dydžio, bet ir nuo vietos, prekybininko atstovaujamo prekės ženklo, siūlomo asortimento. Visi jie tvirtino, kad su nuomininkais dėl kainos deramasi individualiai. „Akropolio“ ir „Panoramos“ atstovai vyraujančių nuomos kainų atskleisti nesutiko, o „Ozo“ vadovė sakė, kad vieno kvadratinio metro nuomos kaina svyruoja nuo 5 iki 50 eurų (maždaug nuo 17 iki 172 Lt).Jeigu prekybininkai gali taikyti dideles nuolaidas, tai reiškia, kad prekių kainos yra gerokai per aukštos, – sakė V.Zuzevičius.

„Tame pačiame prekybos centre didieji nuomininkai, tarkim, maisto prekių parduotuvės, kurios nuomojasi dažniausiai tūkstančius kvadratinių metrų, gali mokėti 20–30 Lt už kv.m, o maža parduotuvėlė, pardavinėjanti kosmetiką ir besinuomojanti 20–30 kv. m, už kvadratą gali mokėti šimtą litų ir daugiau“, – dėstė S.Vagonis. Jis pastebėjo, kad pastaruoju prekybos centruose populiarėja naujas nuomos sutarčių sudarymo būdas.

„Sutartys pasirašomos siejant prekybos centre esančių nuomos patalpų kainą su nuomininko apyvarta. Tai reiškia, kad dažnai fiksuojama ne konkreti nuomos kaina, bet tam tikras nuomininko apyvartos procentas, tarkime, 7–8 proc.“, – dėstė S.Vagonis.

„Panoramos“ vadovė B.Kalanovaitė užsiminė, kad įtakos nuomos kainoms turi ir prekybos centrų konkurencija, atsiradusi dėl Vilniuje egzistuojančio prekybos ploto pertekliaus ir geografinio prekybos centrų artumo.

Praėjusių metų rugpjūtį, atidarius „Ozą“, jos teigimu, konkurencija dar labiau paaštrėjo. „Prasidėjo prekybinių plotų nuomos kainos dempingas, nes prekybos ploto perteklius Vilniuje dar padidėjo, o vartojimas yra per mažas, kad tiek prekybos ploto būtų galima išlaikyti“, – dėstė B.Kalanovaitė ir pridėjo, kad atsigaunant ekonomikai nuomos kainos turėtų grįžti į „protingas ribas“.

Tačiau S.Vagonis sakė, kad nuomos kainų didėjimo galima laukti tik kitąmet. „Kai pradės kilti parduotuvių, paslaugų teikimo įmonių apyvarta, kai nuomininkai linksmesniais veidais galės pasakyti, kad apyvarta padidėjo, kad nori plėstis, galbūt tada prekybos centrų valdytojai galės pasakyti, kad užteks daryti nuolaidas, metas grįžti prie senų kainų“, – prognozavo ekspertas.

Daugiausia pirkėjų – „Akropolyje“

Bendrovės „Armitana“, valdančios tokias parduotuves kaip „Tops!“, „Step Top“, „Žygio batai“, „Reno“, „Salamander“, „Geox“, „Clarks“, „Hogl“, „Terranova“ ir veikiančios daugumoje didžiųjų prekybos centrų, rinkodaros vadovė Loreta Ziezienė sakė, kad lyderis pagal pirkėjų srautus vis dar tebėra „Akropolis“. Jai pritarė bendrovės „Baltika Lietuva“, valdančios parduotuves „Monton“, „Mosaic“, „Baltman“ ir „Ivo Nikkolo“, direktorė Viktorija Krolytė.

„Jei prekybos centras sugeba generuoti didžiausius pirkėjų srautus, logiška, kad tokiame prekybos centre bus daug prekybininkų, norinčių išsinuomoti ploto, todėl ir nuomos kaina bus sąlyginai didelė“, – sakė L.Ziezienė.

V.Krolytė sakė, kad dabar visi rinkos dalyviai yra išmokyti bendradarbiauti, derėtis žiūrėdami į trumpalaikę perspektyvą. „Kartais tai gali būti ir metų susitarimai, kartais tai gali būti bendravimas kiekvieną mėnesį“, – pabrėžė V.Krolytė.

Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober–Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis
 „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis

L.Ziezienė pastebėjo, kad ne tik „Akropolis“, bet ir kiti sostinės prekybos centrai, norėdami pritraukti pirkėjų, imasi daugybės rinkodaros veiksmų, todėl pirkėjų srautas turi tendenciją didėti ir kituose didžiuosiuose Vilniaus prekybos centruose. L.Ziezienė pridėjo, kad šiemet „Armitana“ parduotuvių prekybos centruose nei uždarė, nei atidarė naujų. Kalbėdama apie „Baltika Lietuvos“ rezultatus Vilniuje, V.Krolytė priminė, kad praėjusiais metais buvo atidaryta viena parduotuvė prekybos centre „Ozas“.

Šiemet pirmosiomis rugpjūčio dienomis, jos teigimu, prekybos centre „Europa“ buvo uždarytos dvi parduotuvės – „Monton“ ir „Baltman“. „Krizės laikotarpiu tenka optimizuoti tinklą, parduotuvės, kurios yra finansiškai nestabilios, be abejonės, turi būti uždarytos“, – sakė V.Krolytė, tačiau pabrėžė, kad tai nėra vien tik uždarymų maratonas: vienur parduotuvės atidaromos, kitur uždaromos.

Užsienyje kovos ne mažesnės

Prekybos centrų atstovai sakė aktyviai kovojantys ir dėl pirkėjų dėmesio. Anot I.Navickaitės, šalyje įsivyravus krizei prekybininkų pagrindine konkurencine priemone tapo nuolat siūlomos nuolaidos bei akcijos. Tačiau šios priemonės esą tenkina tik trumpalaikius tikslus ir jau išvargino prekybininkus bei spėjo įgristi pirkėjams. „Ozo“ vadovė svarstė, kad jei ši praktika bus tęsiama, pirkėjai liausis pasitikėti reklama ir be nuolaidų nieko nebepirks.

B.Kalanovaitės teigimu, pagrindinė problema yra ta, kad visi didieji prekybos centrai Vilniuje yra kaimynai. Ji aiškino, kad Vakarų Europos šalyse norint statyti tokio dydžio prekybos centrus reikia laikytis specialių reikalavimų, kad būtų išlaikytas atstumas. „Tokiu būdu pirkėjai savaime natūraliai pasiskirsto tarp prekybos centrų. Šiuo atveju Vilniuje prekybos centrams lieka kovoti dėl to paties kliento rinkodaros gudrybėmis ir akcijomis“, – sakė „Panoramos“ atstovė.

Vilniuje prekybos centrams tenka kovoti dėl to paties kliento rinkodaros gudrybėmis ir akcijomis, – sakė B.Kalanovaitė.Rinkodaros ir komunikacijos konsultantas Vytautas Zuzevičius prieštaravo B.Kalanovaitės nuomonei ir tikino, kad užsienyje kova tarp prekybos ir pramogų centrų yra netgi aršesnė nei Lietuvoje. „Madride (kur yra apie 3,3 mln. gyventojų – aut. past.) yra, bijau suklysti, 24 ar 25 prekybos centrai tokio dydžio kaip „Akropolis“, kaip „Panorama“. Kai kurie iš jų įsikūrę kvartalo atstumu vienas nuo kito. Konkurencija Europoje yra tikrai didžiulė, mes Lietuvoje tikrai nesame išskirtiniai“, – aiškino V.Zuzevičius.

Tiesa, jis sutiko, kad žmonės pripranta prie išpardavimų ir neperka tada, kai jų nėra. Tačiau tai, anot specialisto, reiškia viena: jeigu prekybininkai gali taikyti dideles nuolaidas, prekių kainos yra gerokai per aukštos. „Užsienyje išpardavimai dominuoja. Kai surengiamas išpardavimas, apsipirkti plūsta minios“, – kalbėjo V.Zuzevičius. Jis svarstė, kad krizės pamoką išmoks ir lietuviai – išpardavimų tendencija augs, o žmonės aktyviau naudosis jų teikiamomis progomis, tačiau pridūrė, jog per išpardavimus Lietuvoje prekių asortimentas būna gerokai mažesnis nei užsienyje.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką