Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 17, 05:58

Protestavę statybininkai atkirto premjerei: „Derėtis galima tada, kai atsiliepia ir kita pusė“

Statybų verslo atstovams penktadienį surengus protesto akciją, kuria siekta paskatinti institucijas peržiūrėti finansavimą viešųjų objektų statyboms, verslo atstovai pripažįsta, kad kol kas derybos nepajudėjo, o dialogo vis dar trūksta. Jie taip pat sureagavo ir į premjerės pasisakymą, kad vietoj protestų reikėtų derėtis ir susitarti. „Tam, kad derybos vyktų, reikėtų abiejų šalių noro“, – 15min sakė asociacijos „Lietuvos keliai“ direktorius Šarūnas Frolenko.
Akcijos #stabdomestatybą spaudos konferencija
Akcijos #stabdomestatybą spaudos konferencija / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Smarkiai išaugus statybinių medžiagų kainoms, statybininkai teigia, kad prieš kelerius metus sudarytos sutartys dėl viešųjų objektų statybos nebeatitinka realybės, tad kainas reikia indeksuoti. Pasak jų, statybinės medžiagos brango ir 200 proc., metalai – 100 proc., medienos gaminiai – 100 proc.

Reaguodami į tai, kad situacija itin įtempta, o valstybės institucijos, jų teigimu, delsia su sprendimais, sektoriaus atstovai protestuodami penktadienį 80-yje valstybinių ir visuomeninių objektų pusę dienos sustabdė statybos darbus.

Šis statybininkų žingsnis sulaukė ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės kritikos.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Ingrida Šimonytė
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Ingrida Šimonytė

„Man atrodo, kad taip verslo žmonės paprastai elgiasi: derasi ir per derybas susitaria, o ne streikuoja ir piketuoja“, – penktadienį I.Šimonytę citavo BNS.

Pasak Vyriausybės vadovės, tais atvejais, kai įmonės pačios kreipėsi į užsakovus, sutartys buvo peržiūrėtos, o kainos indeksuotos.

„Tos įmonės, kurios į tą situaciją žiūri kaip į verslo situaciją, ir tai yra verslo situacija, ėmėsi priemonių, kreipėsi į užsakovus ir, mano žiniomis, tikrai ne viena sutartis yra peržiūrėta, kainos yra indeksuotos“, – sakė I.Šimonytė.

Visgi verslo atstovai kalba, kad situacija išlieka sudėtinga, o progreso, įvykus protesto akcijai, pasiekti nepavyko.

„Kol kas didelio pokyčio ar progreso neturime. Prieš pačią akciją vyko mūsų visuotinis asociacijos susirinkimas, kuriame dalyvavo ir ministras, ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas. Kaip ketvirtadienį neturėjome jokių detalių ir terminų nei principų ar modelio, taip ir šiam momentui to neturime“, – 15min sakė Š.Frolenko.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Šarūnas Frolenka
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Šarūnas Frolenka

Tuo metu Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas svarstė, kad po akcijos praėjo dar per mažai laiko – sprendimų, anot jo, galbūt galima tikėtis šios savaitės pabaigoje.

Visgi jis pripažino sulaukęs žinių, kad patikslintame šių metų biudžete, kurį Seimas ketina priimti antradienį, lėšų kainų indeksavimui numatyta nebus.

„Turėjome trumpų susitikimų su Seimo nariais ir juose buvo klausiama, ar patikslintame biudžeto projekte numatyta valstybės investicijų programos korektūra, lėšos pabrangimui kompensuoti. Tai gavau atsakymą, kad kol kas projekte jokių pakeitimų nėra“, – sakė D.Gedvilas.

Prašė 250 mln. eurų fondo

D.Gedvilas įvardijo, kad statybininkai buvo suformulavę kelis lūkesčius – pirmiausia, numatyti rezervą pabrangimui kompensuoti bei aprašyti procesą, kaip galėtų būti naudojamos jo lėšos.

„Jei valstybė turi galimybę pasiskolinti arba planuoja perteklinį biudžeto surinkimą, reikėtų numatyti rezervą brangimui kompensuoti. Kadangi statybose viešieji pirkimai sudaro apie 2,7 mlrd. eurų, mes pasiūlėme, kad būtų numatytas 250 mln. eurų fondas tam pabrangimui kompensuoti“, – nurodė D.Gedvilas.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Dalius Gedvilas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Dalius Gedvilas

Pasak asociacijos prezidento, jei valstybė neturi išteklių statybai, reikėtų priimti sprendimą pabaigti tuos objektus, kurie yra pradėti, o valstybės investicijų programoje mažinti apimtis ir atsisakyti dalies statybų arba perkelti jas į kitus metus.

Įvertino premjerės pasisakymą

Pašnekovai nesutiko su I.Šimonyte, kuri teigė, kad verslas turėtų derėtis, o ne protestuoti.

„Suprantu, kad premjerė turi daug rūpesčių, valstybė turi daug iššūkių, galbūt yra kiti prioritetai, bet derybos gali vykti, jei antroji pusė atsiliepia. Mes parašėme daugybę raštų tiek premjerei, tiek finansų ministrei, tiek Seimui, bet su kuo derėtis?“, – sakė D.Gedvilas.

Jo teigimu, perkančiosios organizacijos kreipiasi į aukštesnes institucijas, savo šakines ministerijas, tačiau jos užklausas nukreipia į Finansų ministeriją, o pastaroji – atgal į šakines ministerijas.

Anot jo, verslas suinteresuotas, kad valstybė nepatirtų žalos, tačiau panašu, jog gali nutikti priešingai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Griaunami „griaučiai“ būsimo Nacionalinio stadiono statybvietėje
Luko Balandžio / 15min nuotr./Griaunami „griaučiai“ būsimo Nacionalinio stadiono statybvietėje

„Stadionas, kuris buvo sumaltas į betono laužą, tai yra 100 mln. ir daugiau eurų. Sustojusios kogeneracinės jėgainės statybos išvirto į didžiules sąskaitas vilniečiams“, – pavyzdžius vardijo jis.

Deja, dialogo yra per mažai ir aš leisiu sau pasakyti, kad tai yra ne verslo kaltė.

Tuo metu Š.Frolenko komentavo, kad verslas elgiasi „konstruktyviai ir dialogą pradėjo nuo pirmųjų dienų.“

„Čia ne derybos, o bendros problemos sprendimas. Deja, dialogo yra per mažai ir aš leisiu sau pasakyti, kad tai yra ne verslo kaltė. Tikrai verslas šioje vietoje yra konstruktyvus ir proaktyvus, deja, mūsų institucijos, perkančiosios organizacijos, tiek LAKD, tiek didelė dalis savivaldybių, laukia kažkokių sprendimų, dokumentų, popierių, pažymų ar dar ko nors, kurie jiems užtikrintų didesnį aiškumą ar mažesnę atsakomybę dėl sprendimų, kuriuos reikia priimti“, – aiškino Š.Frolenko.

Yra perkančiųjų organizacijų, su kuriomis pavyko susitarti

Su dalimi užsakovų, pasak sektoriaus atstovų, pavyko susitarti dėl kainų indeksavimo. Š.Frolenko sakė, jog finansavimą peržiūrėjo dalis savivaldybių, tarp jų – Molėtų, Jonavos, taip pat Klaipėdos, Vilniaus miestų.

„Yra savivaldybių, kurios labai buvo drąsios, operatyvios ir supratingos. Ir yra kita dalis, kuri, manau, laukia, nes kelių sektoriuje lyderystė priklauso LAKD, o mes laukiame konkrečių žinių iš jos“, – sakė Š.Frolenko.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Statybos
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Statybos

Tuo metu D.Gedvilas įvardijo, kad kainas sutiko indeksuoti ir „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Tačiau, jo teigimu, perkančiųjų organizacijų yra daugiau nei 1000, tad to negana.

Paklausus, ką toliau darys verslas, D.Gedvilas sakė, jog daug dalykų remiasi sutartyse numatyta informacija, kurios asociacija nežino.

„Dalis sutarčių yra konfidencialios ir mes neturime informacijos, kas jose vyksta. Tačiau iš bendrovių direktorių girdžiu, kad jų finansiniai ištekliai pasibaigė. Jie bus priversti nutraukti viešuosius darbus, numatytus sutartyse su užsakovais. Manau, kad bus taip, jog jie išeis iš tų statybų“, – prognozavo jis.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką