Jis teigė, kad Kinija sutaupė todėl, kad pirkti naftą iš Rusijos buvo efektyviau ir pigiau nei pirkti iš Artimųjų Rytų.
I.Sečinas teigė, kad 2024 m. pabaigoje Rusija tiekė beveik penktadalį Kinijos energijos importo, kurio vertė siekė apie 100 mlrd. JAV dolerių. Jo teigimu, Rusija tapo didžiausia Kinijos naftos tiekėja ir užėmė maždaug 20 proc. šios rinkos, remiantis statistiniais duomenimis, kuriuos cituoja „Interfax“ ir „TASS“.
Kinija sutaupo, nes Rusijos naftą perka su nuolaida – ją Rusijos bendrovės buvo priverstos taikyti po karo Ukrainoje pradžios. „Gaidar“ instituto duomenimis, 2022 m. vasarą ši nuolaida Kinijai buvo didžiausia ir siekė apie 16 proc., palyginti su kitų tiekėjų naftos kaina. Iki 2023 m. pabaigos ji sumažėjo iki 5 proc. lyginant su „Brent“, 2024 m. beveik išnyko, tačiau 2025 m. vėl ėmė augti: iki 2,8 proc. pirmąjį ketvirtį ir 6,3 proc. – antrąjį.
Po JAV sankcijų „Rosneft“ ir „Lukoil“ bendrovėms Rusijos nuolaidos naftai pasiekė didžiausią lygį per daugiau kaip dvejus metus. Uralo nafta Rusijos uostuose buvo parduodama net 20 JAV dolerių pigiau nei „Brent“. Tuo pat metu Tolimųjų Rytų ESPO rūšies naftos nuolaida, kurią Kinija perka per Ramiojo vandenyno uostus, padvigubėjo iki 9,5 JAV dolerio už barelį, palyginti su 4,2 JAV dolerio spalio pabaigoje (lyginant su Dubajaus etalonu).
Indija, antra pagal dydį Rusijos naftos pirkėja po Kinijos, 2022–2025 m. sutaupė 12,6 mlrd. JAV dolerių nuolaidų, rašo „Indian Express“, remdamasis muitinės statistika.
