Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2016 sausio 6d. 15:55

Rekordinė uosto krova: kiek pasipildė šalies biudžetas?

Klaipėdos uostas
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Klaipėdos uostas
Tokių krovos apimčių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto istorijoje dar nebūta. Praėjusius metus uostininkai palydėjo rekordiniais skaičiais, o tai pajuto ir valstybės biudžetas, pasipildęs didžiausia kada nors iš šios valstybinės įmonės gauta suma – šimtais milijonų eurų.

Praėjusiais metais uoste perkrauta beveik 38,5 mln. tonų krovinių, tai 2 mln. tonų daugiau nei 2014 metais ir 1,85 mln. tonų daugiau nei senasis rekordas. Apie tokią krovą uoste nė nesvajota, mat pernai metų prognozių būta pesimistiškesnių ir siekta perkrauti 36,4 mln. tonų krovinių.​

Augimas yra net tris kartus didesnis nei Lietuvos ekonomikos augimas, uostas gerokai šokteli bendrame kontekste.

„Apyvarta uoste rekordinė – džiaugiamės, tokių rezultatų net nesitikėjom, bet pasiekėme, uostas, uosto įmonės pasiekė. Bendra metų apyvarta sudaro 38,5 mln tonų. Iš pagrindinių mūsų krovinių grupių augimas pasiektas trijose: naftos produktų augo 30 procentų, birios trąšos – 10 procentų, grūdai 5,7 procentus. Stabili apyvarta roro krovinių, tai yra, ratine technika gabenamų krovinių. Šiek tiek mažėjo konteinerinių krovinių – 5,8 procentais“, – kalbėjo Klaipėdos uosto direkcijos Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Jo teigimu, gruodį pastebėtos teigiamos tendencijos smukusių krovinių srityje, mat konteineriais ir ratine technika gabenamos plataus vartojimo prekės, o tai leidžia manyti, jog praėjusių metų vartojimo smukimas yra stabilizavęsis.

„Tikimės, kad ir šiemet matysime teigiamas tendencijas“, – kalbėjo A.Drungilas. Tačiau įvertindami geopolitines aplinkybes, dar įspūdingesnių nei palydėti metai uostininkai neprognozuoja. Planuojama, jog šiemet išliks panaši krovos apimtis – apie 38 mln. tonų.

L. Sėlenienės nuotr. /Arvydas Vaitkus
L. Sėlenienės nuotr. /Arvydas Vaitkus

„2016 metai bus labai sunkūs, tai ne pesimizmas, o informuotas realizmas, – kalbėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. – Didelė įtampa tarp konkuruojančių uostų, Rusijos strategija pervesti krovinius į savus uostus, ypač esant tokiai geopolitinei situacijai tikrai bus. Dar neturime duomenų iš Rusijos uostų, bet matome, kas darosi su krovinių srautų ženkliu mažėjimu. Jaučiame per konteinerių srautą, rublio devalvavimą, pramonės nuosmukis įtakos visų rytinės pakrantės uostų veiklą“.

 

Biudžetą papildė milijonai

Šiemet galime džiaugtis daugeliu rekordų, kurie matuojami metrais, gyliu, kubiniais metrais, galime džiaugtis, kad ir eurais rekordiniai metai, – pridūrė Finansų skyriaus direktorius M.Armonaitis.

Anot A.Vaitkaus, rekordiniai metai atnešė matomą naudą valstybei.

„Man asmeniškai šie skaičiai labai svarbūs, 2013 metais į biudžetą pervesta 595 mln. eurų, šiais metais šis skaičius 684 mln. eurų, skirtumas – 89 mln. eurų. Tai reiškia, kad 2013 metais priimtas sprendimas neatimti iš uosto direkcijos pelno dalies, tai duoda pagrindinę naudą. Jei 2012 metais nueinanti valdžia paėmė 34 milijonus, nežinau, kur jie panaudoti

. Noriu pasakyti, kokią naudą galime duoti tokiomis apimtimis, kokiomis investavome. Jei apskaičiuotume, skirtumas per tuos trejus metus yra 102 mln eurų. Valstybė gavo beveik tris kartus daugiau. Tokia nauda, kad buvo priimti tokie sprendimai“, – dėstė A.Vaitkus ir dėkojo palankius sprendimus priėmusiems politikams.

„Šiemet galime džiaugtis daugeliu rekordų, kurie matuojami metrais, gyliu, kubiniais metrais, galime džiaugtis, kad ir eurais rekordiniai metai“, – pridūrė Ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis.

Anot jo, šiemet uoste surinktos rekordinės pajamos – 46,9 mln. eurų rinkliavų, tai 2,44 mln. eurų daugiau nei planuota ir kone dešimtadaliu arba dviem milijonais daugiau nei 2014 metais.

„Augimas yra net tris kartus didesnis nei Lietuvos ekonomikos augimas, uostas gerokai šokteli bendrame kontekste. Džiugu, kad valstybės ir privataus verslo bendradarbiavimas duoda puikius rezultatus“, – kalbėjo Ekonomikos ir finansų direktorius.

Pajamų augimo priežastis – krovos augimas. Kuo daugiau krovinių atkeliauja į Klaipėdos uostą ir kuo didesni laivai įplaukia, tuo daugiau jie sumoka rinkliavų.

Kol kas praėjusių metų pelnas dar nėra suskaičiuotas, tačiau neabejojama, jog jis bus didesnis nei 2014 metais.

 

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

Video

07:19
26:48
03:08

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką