Apie pensiją nesusimąsto
Prognozuojama, jog, papildomai nekaupiant, senatvėje gali tekti išgyventi vos už 40 proc. ar dar mažiau dabar vidutiniškai gaunamo atlyginimo.
Lietuvos banko (LB) skaičiavimais, nutraukus kaupimą antroje pakopoje, žmogus, šiandien uždirbantis 1200 eurų „į rankas“, senatvėje, skaičiuojant šiandienos pinigais, vietoje 700 eurų (jei dalyvautų antroje pakopoje) galėtų tikėtis tik maždaug 500–550 eurų pensijos.
Pasak „Compensa Life“ Verslo plėtros vadovo Mariaus Dubnikovo, nors galimybė atsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptas lėšas ir jas panaudoti šiandienos poreikiams gali skambėti patraukliai, iš tiesų, kaupimas pensijai – nuoseklus, ilgalaikis procesas, dėl kurio būtinybės neturėtų kilti dvejonių. Kitaip žmonės, nesukaupę lėšų ateičiai, rizikuoja likti priklausomi nuo valstybės ir artimųjų.
„Likti ar pasitraukti iš antros pensijų pakopos – labai sunkus sprendimas, kurį per ateinančius dvejus metus turės priimti gyventojai. Pirmieji emociniai sprendimai, neabejoju, bus priimti iškart, sausį-vasarį. Iki šiol atliktos apklausos rodo, jog didelę dalį atsiimtų lėšų gyventojai žada išleisti vartojimui. Panaši situacija susiklostė ir Estijoje, kur kone pusė pinigų buvo išleisti buitinei technikai, kelionėms, buvo ir atvejų, kuomet atsiimtus pinigus nuskaičiavo antstoliai – neliko nei pinigų, nei finansinio rezervo pensijai“, – kalbėjo M.Dubnikovas.
Investavimas – tik ilgalaikis sprendimas
„Compensa Life“ Verslo plėtros vadovo žodžiais, Albertas Einšteinas yra sakęs, jog sudėtinės palūkanos yra aštuntasis pasaulio stebuklas. Tie, kurie sudėtines palūkanas supranta – jas uždirba, o kurie nesupranta – jas moka. Būtent ilgalaikis nenutrūkstamas investavimas, pavyzdžiui, antra ar trečia pensijų pakopa, investicinis gyvybės draudimas ar kiti instrumentai, leidžia pasinaudoti vadinamuoju sudėtinių palūkanų efektu, kai pinigai ima uždirbinėti pinigus. Nuo 2003-ųjų metų veikiančioje antros pensijų pakopos sistemoje šis efektas jau matomas.
Kaip pastebi pašnekovas, daug žmonių į antros pensijų pakopos sistemą buvo įtraukti vyresnio amžiaus, todėl keliasdešimt eurų prie jau gaunamos ar būsimos pensijos jiems atrodo per menka suma. Visgi daugiausia galimybių sukaupti reikšmingas sumas savo ateičiai turi tie, kurie tik ateina į darbo rinką. „Investavimas nėra universalus dalykas, o jo grąža susijusi su ilgu 20–50 metų siekiančiu laikotarpiu. Teigiantys, jog antroje pensijų pakopoje sukauptos sumos nėra reikšmingos ir pensijoje mažai gelbės, sistemoje tiesiog išbuvo per trumpai“, – įsitikinęs M.Dubnikovas.
Ką daryti, jei svarstote pasitraukti iš antros pakopos?
Jei, pašnekovo žodžiais, visgi nuspręsite pasitraukti iš antros pensijų pakopos, atsiimtus pinigus būtina toliau investuoti: trečioje pakopoje, įsigyjant investicinį gyvybės draudimą, perkant akcijas, valstybės taupymo lakštus ar nekilnojamąjį turtą – kiekvieno asmeninio apsisprendimo reikalas. Šias priemones galima rinktis individualiai, bet esmės tai nekeičia – svarbiausia pasitarti su finansų konsultantu arba savarankiškai įsivertinti riziką, kuri auga kartu su investicijų grąžos lūkesčiais, asmeninę rizikos toleranciją bei investavimo tikslus, o tuomet pasirinkti suprantamas investavimo priemones.
Jei iš antros pensijų pakopos atsiimtų pinigų suma nėra didelė – skaičiuojama, jog vidurkis sieks apie 5 tūkst. eurų, galima investuoti į lankstesnę trečią pensijų pakopą ar rinktis neretai trečiąja pensijų pakopa vadinamą investicinį gyvybės draudimą. Jau investuojantys gali rinktis akcijas, obligacijas, sutelktinį finansavimą, konservatyviausias sprendimas – padėti indėlį.
Vienas investicijų sprendimų toliau kaupti iš antros pensijų pakopos atsiimtas ar papildomas lėšas būsimai pensijai – investicinis gyvybės draudimas. Šis plačiai visuomenėje naudojamas ir kone kiekvienam prieinamas instrumentas rinkoje populiarumu nusileidžia tik antrai pensijų pakopai. Skaičiuojama, jog Lietuvoje sudaryta maždaug pusė milijono investicinio gyvybės draudimo sutarčių, kasmet papildomai sudaroma 40–50 tūkst.
Kaip ir visi investavimo instrumentai, investicinis gyvybės draudimas susijęs su rizika. Taigi, prieš priimant investavimo sprendimus, taip pat ugdant finansinį raštingumą, rekomenduojama konsultuotis su finansų konsultantais, kurie gali patarti, kaip tinkamai valdyti rizikas, kad pinigai nebūtų „deginami“ ten, kur nereikia.
Gyvybės draudimo bendrovė „Compensa Life“ išsiskiria tuo, kad Lietuvoje jai atstovauja net 600 draudimo konsultantų.
Investicinis gyvybės draudimas gali suteikti daugiau lankstumo investuojant. Pavyzdžiui, „Compensa Life“ iš viso siūlo 16 investavimo krypčių – žemo, vidutinio ir aukšto rizikingumo fondus. Visus juos platina vieni iš didžiausių fondų valdytojų investavimo rinkoje. Be to, galima bet kada pasitraukti ir atsiimti sukauptas lėšas.
Priklausomai nuo poreikių, gyventojai gali rinktis kelis investicinio gyvybės draudimo variantus: tik draustis gyvybę ir rinktis papildomas draudimo apsaugas, tik investuoti arba turėti tiek draudimo apsaugas, nutikus nelaimei, tiek kaupti ateičiai.
M.Dubnikovas iš antros pensijų pakopos atsiimtus pinigus rekomenduotų tik investuoti, tuomet lengviau vertinti grąžas, o rizikas drausti papildomai, renkantis kitus draudimo produktus.
