Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2014 01 27 /16:18

Robino Hudo keliais: valdžia pinigų pensininkams ieškos alkoholio vartotojų kišenėse, bet ar ras ten ką nors?

88,6 mln. Lt – tiek pinigų premjeras Algirdas Butkevičius ketina atimti iš alkoholio vartotojų ir atiduoti pensininkams. Siekdama sugrąžinti per krizę sumažintas pensijas, valdžia ketina dar padidinti alkoholio akcizą, kuris ir šiaip jau bus padidintas nuo balandžio. Alkoholio pramonės atstovai šią naujieną vadina staigmena ir netiki, kad valdžiai tokiu būdu pavyks ką nors laimėti.
Algirdo Butkevičiaus spaudos konferencija
Algirdo Butkevičiaus spaudos konferencija / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Nuo balandžio kyla akcizas alkoholiui, todėl gali brangti ir alkoholiniai gėrimai. Skaičiuojama, kad alaus litras, kurio akcizas kyla 10 proc. nuo balandžio, gali brangti 3 centais, vyno ir kitų fermentuotų gėrimų – 16 centų, tarpinių produktų, ne stipresnių nei 15 proc. – 39 centais, stipresnio alkoholio – 58 centais.

Tačiau pirmadienį A.Butkevičius pranešė, kad ketinama dar 20 proc. kelti akcizą. Iš to gautos pajamos bus skirtos per krizę sumažintoms pensijoms kompensuoti.

Aludariai nieko gero nežada

„Jūs čia man naujieną pasakėte“, – 15min.lt sakė „Kalnapilio-Tauro grupės“ vadovas Marius Kirstukas.

Gamintojų nuotr./Marijus Kirstukas su produkcija
Gamintojų nuotr./Marijus Kirstukas su produkcija

Pasak jo, paprastai, kylant akcizui, mažėja alkoholio suvartojimas, todėl valstybė taip pat gauna ir mažiau mokesčių.

„Mes manome, kad alaus rinka, kuri pernai krito 9 proc., šiemet dar labiau trauksis. Matematiškai skaičiuojama, kad dėl akcizo surenkama daugiau mokesčio, bet de facto taip nėra. Žmonės išleidžia tiek pat pinigų, tik už tuos pinigus sugeba nupirkti mažiau. Realybė rodo, kad rinka susitraukia ir pajamų surenkama maždaug tiek pat. Ateina minusas per kitą galą – sumažėja darbo vietų, reikia pagaminti mažiau produkcijos“, – aiškino M.Kirstukas.

Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas sakė, kad nereikėtų skubėti didinti akcizų dar kartą. Nuo balandžio įsigalioja ir taip pakankamai ženklūs pakeitimai – alaus akcizas kyla 10 proc., sidro – 50 proc.

Saulius Galadauskas
Saulius Galadauskas

„Reikėtų įvertinti poveikį rinkai ir tada kalbėti apie naujus kėlimus. Jeigu premjeras kalba apie korekciją, tai ji tikrai yra ne savalaikė. Jeigu galvojame, kad reikia dar vieną kėlimą daryti, tai jį reikėtų svarstyti metų pabaigoje“, – 15min.lt sakė S.Galadauskas.

Įstatymo projekte, kuris numato akcizo augimą nuo balandžio, nurodyta, kad dėl to biudžetas turėtų gauti papildomus 49 mln. Lt. Akcizas didintas ir pernai, tačiau valstybė gavo iš to mažiau naudos, nei tikėjosi – pajamos iš akcizų buvo netgi 2 proc. mažesnės, nei tikėtasi.

Mokestiniai įstatymai įsigalioja anksčiausiai po 6 mėnesių nuo jų priėmimo, jeigu yra priimami ne kartu su biudžeto projektu. Vadinasi, jeigu įstatymas dėl didesnių akcizų bus priimtas kovą, jis įsiteisės rudenį.

Efektas gali būti priešingas

Pasak ekonomisto, SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, planas pensijas kompensuoti pakėlus akcizą nėra tvirtas.

 Kartais sulaukiama ne tiek įplaukų padidėjimo, kiek kontrabandos padidėjimo, – apie akcizo kėlimą sakė ekonomistas G.Nausėda.

„Alkoholio akcizo kėlimas kartais duoda ne tą efektą, kurio tikiesi. Kartais sulaukiama ne tiek įplaukų padidėjimo, kiek kontrabandos padidėjimo. Kadangi pensijoms kompensuoti reikia didelės sumos, savaime suprantama, kad tai galėtų būti tik kažkoks pradinis postūmis, siekiant atsiskaityti su pirmąja banga pensininkų, kuriems pirmiausia ketinama kompensuoti pensijas“, – 15min.lt sakė ekonomistas.

Iš viso per krizę sumažintos pensijoms kompensuoti reikia 443 mln. Lt. Šiemet kompensavimui bus skirta 88,6 mln. Lt.

Remiantis „Nielsen“ duomenimis, Lietuvos alaus rinka traukiasi jau antrus metus iš eilės.

Per 2012 metus ji smuko 5,6 proc., o 2013 m. sausį-rugpjūtį – 8,5 proc. Daugiausia, bene ketvirtadaliu, smuko alaus pardavimai plastikinėse pakuotėse – 23,2 proc., stiklo buteliuose pardavimai krito 9,9 proc.

Pensijų kompensavimas – socialiai neteisingas?

Teodoras Medaiskis
Teodoras Medaiskis

Ekonomistas Teodoras Medaiskis anksčiau yra išsakęs nuomonę, kad pensijų apskritai nereikėtų kompensuoti. Jis priminė, kad nuo krizės nukentėjo visi.

„Sumažėjo dirbančių asmenų atlyginimai, žmonės neteko darbo ir gavo mažesnes nedarbo draudimo išmokas, šeimos su vaikais atsidūrė bėdoje, todėl negalima sakyti, kad nukentėjo tik viena dalis. Pensininkai nukentėjo netgi mažiau negu kiti. Jei pažiūrėsime į skaičius, pamatysime, kad likusios visuomenės dalies netektis buvo didesnė negu pensininkų“, – sakė jis.

Panašiai mano ir banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Visą laiką sakau, kad apskritai kompensacijos yra labai neefektyvios ekonominiu požiūriu, nes tai yra pinigai, mokami už tai, kas kažkada jau buvo padaryta“, – sakė Ž.Mauricas.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas

Didžiausia žala, Ž.Maurico teigimu, yra pažadai: „Reikia pamoką išmokti ateičiai ir neleisti politikams dalinti pažadų apie tai, kas bus kažkada toli ateityje ir kas nuo jų visiškai nepriklauso.“

Pasak ekonomisto, keliant akcizą, reikėtų aktyviau ruoštis ir kovai su kontrabanda, kuri gali suintensyvėti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius