Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2020 12 08, 08:01

Europos šalių ir Lietuvos socialinės politikos reakcijos į dėl COVID-19 besikeičiančią ekonominę bei socialinę padėtį

Siekdamos sušvelninti neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį darbo rinkai ir gyventojų pajamoms, ES šalys įdiegė beveik 800 priemonių. Nepretenduojant į jų išsamią analizę, siekiame supažindinti su bendriausiomis tendencijomis ir jas susieti su Lietuvoje įdiegtų priemonių pagrindiniais bruožais. Ši apžvalga skiriama su COVID-19 socialinių ir ekonominių pasekmių švelninimu dirbančioms valstybės valdymo institucijoms, politikams, socialiniams partneriams ir visiems besidomintiems socialinės politikos sprendimais pandemijos metu.
Pinigai
Pinigai / 123RF.com nuotr.

COVID–19 poveikis darbui ir pajamoms

Nors sparčiai plintantis nuotolinis darbas padeda sumažinti COVID-19 pasekmes užimtumui ir tuo pačiu darbuotojų pajamoms, jau pirmoji COVID-19 banga 2020 m. pavasarį sukrėtė darbo rinką.

Iki balandžio pabaigos apie 50 proc. Europos šalių darbuotojų patyrė darbo laiko trukmės sumažinimą. Trečdalis visų ES šalių, o Pietų Europos šalyse – net pusė darbuotojų, tyrimo metu teigė, kad darbo trukmė sumažėjo „daug“ (Eurofound, 2020a). 2020 m. liepos mėnesio apklausoje 8 proc. Europos šalių gyventojų nurodo netekę darbo dėl COVID-19 pasekmių.

15min koliažas/Romas Lazutka, Arvydas Guogis
15min koliažas/Romas Lazutka, Arvydas Guogis

Lietuvoje padėtis buvo artima Europos vidurkiui, tačiau atskirose šalyse netekusiųjų darbo dalis buvo labai skirtinga: nuo 3-5 proc. Švedijoje, Nyderlanduose, Slovakijoje, Maltoje, Vokietijoje, iki 12-16 proc. Latvijoje, Vengrijoje, Graikijoje, Kipre ir Ispanijoje (Eurofound, 2020b). Mūsų atliktas gyventojų ekonominės padėties tyrimas lapkričio mėn. parodė, kad įvairiais aspektais nukentėjo nuo 10 iki 25 proc. darbuotojų (1 lentelė).

Darbo sąlygų pablogėjimas COVID-19 pandemijos metu Lietuvoje, darbuotojų dalis proc.
Darbo sąlygų pablogėjimas COVID-19 pandemijos metu Lietuvoje, darbuotojų dalis proc.

Darbo praradimas ir darbo laiko trukmės mažinimas neigiamai paveikė gyventojų pajamas. Apklausų duomenys rodo, kad COVID-19 poveikis pajamoms tarp Europos šalių gyventojų labai skiriasi. Pajamų mažėjimą balandžio-gegužės mėn. patyrė 60 proc. bulgarų, tačiau tik kiek daugiau nei 10 proc. danų. Lietuvos gyventojų padėtis atitinka Europos šalių vidurkį – beveik 40 proc. gyventojų.

Vasarą, pritaikius socialinės politikos priemones, atslūgus pirmai pandemijos bangai, bei atšaukus kai kurias griežto karantino priemones, dalyje šalių gyventojų pajamų mažėjimas sulėtėjo arba net sustojo (Nyderlanduose, Suomijoje, Austrijoje, Čekijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Kroatijoje). Mūsų atlikto gyventojų ekonominės padėties tyrimo metu lapkričio mėn. apie 30 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, kad jų padėtis, lyginant su metų pradžia, pablogėjo.

Socialinės politikos priemonių mastas

Netipinė, pandemijos sukelta, ekonominė ir socialinė padėtis paskatino šalių vyriausybes imtis išskirtinių priemonių. Iki 2020 m. lapkričio 1 d. jų visose ES šalyse buvo priskaičiuota net 780 (COVID-19 EU, 2020). Populiariausios ES šalyse buvo verslų apsaugos ir gyvybiškai būtinų paslaugų teikimo užtikrinimo priemonės.

Eurofound, Living, working and COVID-19, Publications Office of the European Union, Luxembourg /Dalis respondentų, kurių finansnė padėtis buvo blogesnė nei prieš 3 mėnesius, proc.
Eurofound, Living, working and COVID-19, Publications Office of the European Union, Luxembourg /Dalis respondentų, kurių finansnė padėtis buvo blogesnė nei prieš 3 mėnesius, proc.

Populiariausios ES šalyse taikytos gyventojams priemonės buvo pajamų apsaugos priemonės darbuotojams nedirbant: ligos išmokos, parama tėvams ir globėjams, išmokos bedarbiams, pajamų apsaugos išplėtimas, kai neapimamos esamos pajamų apsaugos priemonės, taip pat – dirbančių žmonių apsauga, sumažėjus darbo apimtims ir patekus į prastovas. Visas paminėtų priemonių sąrašas pateiktas 2 paveiksle. Jame matome, kad Lietuva taip pat pritaikė daugumą iš jų.

Parama bedarbiams apsaugant jų pajamas

Lietuvoje darbo netekusiems, o taip pat ir iki pandemijos jo neturėjusiems asmenims buvo įvesta laikina visiems vienoda darbo paieškos išmoka, tačiau esama nedarbo draudimo sistema liko nepakeista (išsamesnį vertinimą žiūrėkite – čia.)

Daugelis šalių, atvirkščiai, koregavo nedarbo draudimo išmokų tvarką – keitė jų prieinamumo sąlygas, mokėjimo trukmę ir dydžius. Iš viso nedarbo draudimo tvarka buvo pakoreguota 12 ES šalių (Austrijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Airijoje, Maltoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Ispanijoje ir Švedijoje). Išmokų mokėjimo trukmę pratęsė Austrija, Prancūzija, Graikija, Portugalija, Slovakija, Ispanija (Eurofound, 2020c).

Darbo ir vaikų priežiūros derinimas

Karantino metu Lietuvoje buvo pakoreguota teisė į ligos išmoką asmenims, kurie nedirbo dėl poreikio prižiūrėti mažamečius vaikus, kai, dėl COVID-19 plitimo grėsmės, buvo uždarytos vaikų ugdymo įstaigos. Kai kurios šalys dėl galimybės dirbti iš namų keitė įstatymus. Islandijoje buvo išleistas toks įstatymas, kuris garantavo pilno atlyginimo išsaugojimą, kai tėvai turėjo likti namie tam, kad prižiūrėtų vaikus, taip pat buvo mokama speciali vaiko išmoka.

Vis tik, didesnė dalis šalių darbo iš namų galimybių nustatymą paliko darbuotojo ir darbdavio susitarimams, ir teisinio reguliavimo nekeitė (Koslowski, 2020). Kipras, Airija, Lietuva, Malta ir Portugalija įvedė pagalbos priemones saviizoliacijoje esantiems asmenims, o Italija ir Rumunija parengė specialias sąlygas karantine esantiems darbuotojams, kurie negalėjo dirbti iš namų.

COVID-19 EU PolicyWatch. Eurofound/Anti-COVID – 19 verslo ir gyventojų pajamų apsaugos priemonės
COVID-19 EU PolicyWatch. Eurofound/Anti-COVID – 19 verslo ir gyventojų pajamų apsaugos priemonės

Kelios valstybės pritaikė esamas, arba sukūrė specialias vaikų priežiūros atostogas, įvedė išmokas, išplėtė teises prašyti atostogų ar sutrumpintų darbo valandų. Dauguma priemonių buvo skiriamos tėvams, kurių darbas nebuvo sustabdytas, arba kitaip paveiktas, ir kurie nedirbo iš namų. Daugeliu atvejų, kaip ir Lietuvoje, galimybė naudotis šiomis schemomis tėvams, kurių darbai jiems leido dirbti nuotoliniu būdu, nebuvo suteikta: taip buvo Austrijoje, Kipre, Prancūzijoje, Liuksemburge, Maltoje ir Rumunijoje.

Dauguma šalių suteikė tėvams arba globėjams teisę į mokamas atostogas (visiškai arba iš dalies). Daugeliu atvejų jas subsidijavo valstybė, tiesiogiai arba padengiant darbdavio išlaidas: Austrijoje, Belgijoje, Kipre, Prancūzijoje, Graikijoje, Italijoje, Liuksemburge, Maltoje, Rumunijoje.

Bulgarijoje, Čekijoje ir Latvijoje COVID-19 parama tėvams teikiama kaip papildoma išmoka vaikams, kai tėvai gauna išmoką už nedirbtą laiką, yra nemokamose atostogose, arba kai tėvai moko vaikus namuose. Tuo tarpu Lietuvoje buvo išmokėti pinigai šeimoms nesiejant su jų galimybėmis dirbti.

Parengta tyrėjų grupės, vykdant LMT remiamą projektą „Socialinės politikos reakcijos į COVID-19 krizės pasekmes: nedarbo ir skurdo padėties analizė, tarptautinė patirtis ir rekomendacijos Lietuvai“ (P-COV-20-29), vadovas prof. Romas Lazutka.

Romas Lazutka yra Vilniaus universiteto profesorius, Arvydas Guogis – Mykolo Romerio universiteto profesorius.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką