Nepaisant Rusijos valdžios pareiškimų, kad Krymas visuomet išlaikė glaudžius ekonominius ir istorinius ryšius su Rusija, po aneksijos nutraukus ryšius su Ukraina, šį kraštą ištiko krizė. Poilsiautojai iš Ukrainos užtikrindavo Krymo turistiniam sektoriui 70 proc. pajamų, Krymo bankinė sistema glaudžiai susijusi su Ukrainos.
Negana to, Rusija riboja importą iš Ukrainos, ir tai sukėlė kainų kilimą. Net „McDonald's“ spruko iš Krymo, uždaręs čia visus tris savo restoranus. Rusija žada paramą – ji planuoja Kryme sukurti lošimų zoną, panašią į Las Vegaso, tačiau tam prireiks laiko.
Žmonės pradėjo važiuoti. Tačiau reikėtų jų kur kas daugiau.
Ypač smarkiai nukentėjo turizmas – viešbučiuose, kuriuose jau gegužės mėnesį paprastai nebūdavo laisvų vietų, dabar užimta apie 10 proc. kambarių.
Krymo turizmo ministerijos vertinimais, pusė Krymo gyventojų gauna bent kažkokią dalį su turizmu susijusių pajamų.
„Mes daug praradome dėl nestabilumo“, – sako „Porto Mare“ viešbučio Aluštoje direktorius Michailas Buženkovas. Jis, kaip ir daugelis jo kolegų, tikisi, kad turistų iš Ukrainos skaičių kompensuos atvykėliai iš Rusijos. „Žmonės pradėjo važiuoti. Tačiau reikėtų jų kur kas daugiau“, – sako jis.
Bankai neveikia
Maisto produktų kainos kyla, nes Rusijos muitininkai, motyvuodami įvairiais sanitariniais reikalavimais, atsisako leisti įvežti produktų iš Ukrainos. Būtent iš čia atkeliaudavo apie 80 proc. maisto produktų.
Analitikai prognozuoja, kad artimiausiu metu Kryme kainos išaugs 25-50 proc. ir nors Rusija Kryme 50 proc. padidino pensijas ir didina atlyginimus valstybės tarnautojams, kylant kainoms to gali būti maža.
Nuo birželio 1 dienos perėjimas nuo Ukrainos grivinos prie Rusijos rublio ir Ukrainos bankų uždarymas situacijos nepalengvino. Kryme uždaryti beveik visi bankai, jų klientams belieka tikėtis, kad pagal Rusijos indėlių draudimo įstatymą jų indėliai bus grąžinti (pagal Rusijos įstatymus, draudimas padengia iki 20 tūkst. dolerių siekiančius indėlius).
Dabar daugelis sandorių Kryme vykdomi grynaisiais. Kreditinės ir debetinės kortelės beveik negalioja.
Stringa ir uostų veikla
Krymas ir šiaip nebuvo turtingas. Nominalus BVP vienam gyventojui čia siekia apie 2,5 tūkst. dolerių. Kijeve jis beveik keturis kartus didesnis.
Nusistovėjo ekonominė ir politinė blokada.
Rusija planuoja per artimiausią dešimtmetį į Krymo ekonomiką investuoti 48 mlrd. dolerių. Šie pinigai turėtų būti skirti naujų kelių tiesimui, oro uosto modernizavimui.
Tačiau tikėtis, kad Maskva išpildys pažadus, sunku – jos pačios ekonomika juda recesijos link.
Šiuo metu Krymas atrodo labiau izoliuotas nuo viso pasaulio nei bet kada anksčiau. Net ir antra po turizmo ekonominė atrama – krovinių gabenimas jūra, smarkiai susilpnėjo dėl nestabilios politinės situacijos.
„Nusistovėjo ekonominė ir politinė blokada“, – „Bloomberg“ sakė Rusijos Temriuko uosto vadovo pavaduotojas Valerijus Beliakovas. Būtent per šį uostą vykdavo pagrindinė prekyba su Krymu. Dabar, jo teigimu, pagrindiniai Krymo uostai atsidūrė teisinio neapibrėžtumo situacijoje. Ir nežinia, kada ji pasikeis.
