Pernai „Snoras“ suteikė 75 mln. JAV dolerių paskolą didelių finansinių problemų tuomet turėjusiai vienai didžiausių Rusijos nekilnojamojo turto plėtros kompanijų „Mirax Group“. Paskola šiai kompanijai buvo suteikta gerokai mažesnėmis palūkanomis, nei jai skolindavo kitos finansinės institucijos.
Nušalintasis „Snoro“ prezidentas Raimondas Baranauskas BNS teigė, kad šių metų pradžioje „Snorą“ inspektavęs Lietuvos bankas dėl šios paskolos ir jos suteikimo sąlygų nereiškė jokių pretenzijų.
Tačiau „The Moscow Post“ teigia, kad ši paskola buvo gudri operacija. Anot dienraščio, „Mirax Group“ per „Snorą“ į užsienį išplukdė savo dalininkų bei kreditorių pinigus, o banko pagrindinis savininkas, prieštaringos reputacijos verslininkas Vladimiras Antonovas, pasinaudojęs šia paskola, iš „Snoro“ išėmė dalį savo kapitalo.
Beje, „Mirax Group“ jau bankrutavo, o vietoj jos atsirado kompanijų grupė „Nazvanie. Net“. Ši kompanija deklaruoja turinti tik 45 mln. JAV dolerių skolos, bet „The Moscow Post“ tikina, kad jos skolos yra daug didesnės ir siekia šimtus milijonų JAV dolerių.
Dienraštis teigia, kad V.Antonovo aplinkos žmonės papasakojo šios gudrios operacijos detales. Jų teigimu, plačiai išsišakojęs V.Antonovo verslas buvo gana paprastas. Jis pirko ir kūrė bankus Rusijoje, Lietuvoje, Latvijoje (tarp jų atsidūrė ir „Snoras“), kurie bandė aktyviai pritraukti įmonių ir privačių asmenų indėlius. Daugelis susigundydavo didesnėmis nei kitur palūkanomis.
Vėliau į bankus pritrauktos didžiulės sumos būdavo ištraukiamos ir nukreipiamos finansuoti įvairiems V.Antonovo projektams. Didžiausia dalis, pasak dienraščio, tekdavo šio verslininko aistrai – automobilių pramonei.
V.Antonovas iš pradžių įsigijo dalį didelių finansinių problemų turėjusios Olandijos automobilių gamintojos „Spyker“, kuri investavo į taip pat finansinių bėdų ištiktą Švedijos automobilių gigantą „Saab“. Dienraštis teigia, jog pinigus šiems pirkiniams skolino bankai, tarp jų – ir „Snoras“. Sumos siekė šimtus milijonų litų. Paskoloms imti buvo kuriamos vienadienės bendrovės, kurios pateikdavo fiktyvius užstatus – „tuščius“ vertybinius popierius.
Pasak leidinio, V.Antonovui priklausė nemažai bankų, todėl jam ilgą laiką sekėsi vieno banko finansines skyles kaišioti kito jo valdomo banko pinigais.
Dienraščio teigimu, ši schema sėkmingai veikė iki 2010 metų, kai V.Antonovo veikla susidomėjo Rusijos bei Lietuvos centriniai bankai. Šiam verslininkui priklausančių Rusijos banko „Investbank“ ir Lietuvos „Snoro“ problemos tapo per daug didelės, kad būtų nepastebėtos. Pasak „The Moscow Post“, naudodamasis pažintimis, V.Antonovas sugebėjo susitarti su Rusijos centriniu banku. Lietuvoje susitarti nepavyko, todėl V.Antonovas ėmė ieškoti būdų, kaip užlopyti „Snoro“ banke atsivėrusią daugiau nei 100 mln. JAV dolerių skylę.
V.Antonovą likimas suvedė su kompanijos „Mirax Group“ savininku Sergejumi Polonskiu. 2010 m. S.Polonskis ir jo kompanija buvo faktiškai bankrutavę – žmonės nebepirko šios kompanijos statomų butų ir beveik visi jos projektai buvo įšaldyti. S.Polonskio skolos siekė nuo 600 mln. iki 1 mlrd. JAV dolerių.
Bandydamas išgelbėti savo pinigus S.Polonskis susisiekė su V.Antonovu ir esą sutarė įvykdyti gudrią aferą.
Pasak „The Moscow Post“ šaltinių, pagal sudėtingą schemą S.Polonskio „Mirax Group“ įsipareigojo tretiesiems asmenims pateikti kreditų užstatus, o V.Antonovo bankai įsipareigojo investuoti į kompanijos „Mirax Group“ plėtrą. Pasak šaltinių, dokumentuose buvo užfiksuota, kad „Mirax Group“ iš „Snoro“ gavo pinigų, bet iš tiesų esą jokių mokėjimų nebuvo. Popierinėmis paskolomis neva buvo įteisintas S.Polonskio pinigų išpumpavimas į užsienį. O „Snoro“ bankui liko vertingi, bet įšaldyti „Mirax Group“ nekilnojamojo turto projektai Maskvoje.
