Sekite 15min Google
Abiejų šalių duomenys leidžia daryti gana aiškią išvadą: pensijų „atlaisvinimas“ suteikia ekonomikai trumpalaikį impulsą, tačiau didžioji šių pinigų dalis iš pradžių nugula bankų sąskaitose, o tik vėliau pasiekia vartojimo rinką. Dažniausiai pirmasis poveikis labiausiai matomas mažmeninėje prekyboje, tačiau reakcijos mastas labai priklauso ir nuo pasirinkto išmokėjimo modelio.
Estijos prekyboje – šuolis, Lietuvos – tolygus pagyvėjimas
Estija didžiąją dalį antrosios pakopos lėšų išmokėjo per vieną pagrindinį etapą 2021 m. rugsėjį. Tą mėnesį mažmeninė prekyba buvo 17 proc. didesnė nei prieš metus, o rugsėjo-gruodžio laikotarpio augimo vidurkis siekė 13,9 proc. Tai buvo maždaug keturis kartus spartesnis augimas nei įprastai. Lietuvoje pasirinktas laipsniškas modelis, kai lėšos nuo 2026 m. išmokamos kas ketvirtį, todėl efektas buvo gerokai nuosaikesnis. 2026 m. balandžio-liepos mėnesiais mažmeninė prekyba augo vidutiniškai 6,7 proc., palyginti su 4,9 proc. per aštuonis mėnesius iki išmokų pradžios. Rugpjūčio išankstiniai duomenys rodo, kad šis poveikis jau silpnėja.
Svarbu ir tai, kad žmonės papildomas lėšas naudojo nevienodai. Lietuvoje pinigai daugiausia buvo skirti didesniems ir anksčiau atidėtiems pirkiniams. Automobilių pardavimai per metus išaugo 36,5 proc., buitinės technikos, baldų ir statybinių prekių kategorijoje augimas siekė 16,5 proc., o maisto produktų pardavimai padidėjo vos 2,6 proc. Estijoje vartojimo banga buvo gerokai platesnė ir apėmė didžiąją dalį prekybos segmentų, įskaitant drabužius bei degalus.
Tai reiškia, kad pensijų pinigai trumpuoju laikotarpiu tampa impulsu prekybai ir valstybės PVM pajamoms. Kita vertus, nemaža dalis šių išlaidų tenka importuojamoms prekėms, todėl poveikis ekonomikos augimui dažniausiai būna mažesnis nei poveikis pačiai prekybai.
Indėliai per mėnesį šoktelėjo beveik 8 proc. – daugiausia istorijoje
Tiek Lietuvoje, tiek Estijoje namų ūkių indėlių portfelis per vieną mėnesį išaugo beveik 8 proc. – tai didžiausias mėnesinis padidėjimas istorijoje. Lietuvoje 2026 m. balandį indėliai padidėjo nuo 28,4 iki 30,6 mlrd. eurų, arba 7,9 proc., o Estijoje 2021 m. rugsėjį augimas siekė 7,8 proc. Palyginimui, įprastai šiais mėnesiais indėliai padidėja vos apie 0,2 proc.
Tai rodo, kad gavę didesnes vienkartines sumas žmonės pirmiausia siekia sustiprinti savo finansinį rezervą. Lietuvos banko duomenimis, balandžio pabaigoje sąskaitose tebebuvo 72 proc. išmokėtų lėšų, o birželio pabaigoje – 44 proc. Iki birželio 27 proc. lėšų buvo išgryninta, 7 proc. panaudota paskoloms grąžinti ir tik 6 proc. nukreipta investicijoms. Prekėms ir paslaugoms balandį–birželį galėjo būti išleista 0,5–0,7 mlrd. eurų– tai galėjo padidinti namų ūkių vartojimą maždaug 2,5 proc.
Estijoje praėjus metams po reformos maždaug pusė išmokėtų pinigų taip pat tebebuvo laikoma indėliuose, iki 30 proc. buvo panaudota vartojimo paskoloms padengti, o vartojimui teko apie 15 proc. Iš finansų sektoriaus perspektyvos tai reiškia didelį, tačiau laikiną indėlių prieaugį. Toks laikotarpis suteikia galimybę bankams pasiūlyti taupymo ir investavimo sprendimus, kurie leistų šioms lėšoms toliau dirbti žmonių finansinei gerovei.
Pensijų pinigai naujo būsto bumo neįžiebė
Vertinant kreditavimo rinką, Estijos ir Lietuvos patirtis taip pat siunčia svarbią žinutę. Pensijų lėšos nesukuria naujo būsto rinkos ciklo, tačiau gali sustiprinti jau egzistuojančias tendencijas.
Estijoje, kur tuo metu būsto rinka jau buvo labai aktyvi, naujų būsto paskolų augimas paspartėjo nuo 29,4 iki 38,8 proc., o vartojimo paskolų išdavimas sumažėjo 10,6 proc. Lietuvoje tiek būsto, tiek vartojimo kreditavimas išliko rekordinio lygio, tačiau augimo tempai mažėjo. Būsto paskolų augimas sulėtėjo nuo 40,3 iki 25,1 proc., parduotų būstų skaičiaus augimas – nuo 14,4 iki 7,8 proc., o vartojimo kreditų augimas sumažėjo nuo 78,9 iki 64 proc.
Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad Estijoje pensijų pinigai sustiprino jau vykusį būsto rinkos pakilimą, o Lietuvoje nesustabdė natūralaus rinkos lėtėjimo. Kitaip tariant, naujo nekilnojamojo turto bumo jie nesukėlė.
Signalas Latvijai: kaimynių patirtis – vertinga pamoka
Latvijai, kur diskusijos dėl antrosios pakopos reformos vis dar tęsiasi, kaimyninių šalių patirtis pateikia keletą svarbių pamokų. Latvijos antrojoje pakopoje sukaupta daugiau nei 10 mlrd. Eur, tačiau lėšas galima atsiimti tik sulaukus pensinio amžiaus. 2026 m. kovo 5 d. Saeima pasiūlymą leisti jas atsiimti anksčiau atmetė (23 balsavo už, 41 – prieš), o gegužę pradėtas parašų rinkimas. Jei Latvija vis dėlto pasirinktų šį kelią, Lietuvos ir Estijos patirtis leidžia išskirti penkis patarimus:
- Mokėti bangomis, o ne vienu kartu. Vienas didelis išmokų etapas Estijoje sukėlė 17 proc. prekybos šuolį, o ketvirtinės bangos Lietuvoje lėmė nuosaikesnį ir tolygesnį pagyvėjimą
- Leisti atsiimti dalį lėšų arba tik konkretiems tikslams. Lietuvoje galima atsiimti ir 25 proc. sukauptos sumos. Ribota prieiga (dalis lėšų, medicinos išlaidos, pirmasis būstas) reiškia mažesnį paklausos šoką ir mažesnius būsimų pensijų nuostolius.
- Apsaugoti žmones nuo sukčių. Lietuvoje išmokėtais pinigais susidomėjo sukčiai ir agresyvūs finansinių produktų pardavėjai, o 27 proc. lėšų buvo išgryninta. Reikalinga informavimo kampanija ir rizikingų investicinių pasiūlymų stebėsena.
- Skatinti pinigus taupyti toliau. Lietuvoje iki birželio investuota tik 6 proc. lėšų. Neapmokestinamas pervedimas į trečiąją pakopą ar ilgalaikio taupymo sąskaitas padėtų pinigams toliau dirbti senatvei.
- Pasiruošti kredito rinkos pokyčiams. Tikėtinas išankstinis vartojimo paskolų grąžinimas (Estijoje – iki 30 proc. lėšų), o įkaitusioje būsto rinkoje – didės pradiniai įnašai ir būsto paskolų paklausa. Reguliuotojai turėtų atidžiai stebėti paskolos ir vertės santykį bei namų ūkių skolą.
Apibendrinant galima teigti, kad pensijų pinigai ekonomikai suteikia kelių mėnesių impulsą, kurį labiausiai pajunta automobilių ir namų prekių pardavėjai bei bankai. Tačiau ilgalaikė tokio sprendimo kaina – mažesnės būsimos pensijos. Todėl Latvijai svarbu atsakyti ne tik į klausimą, ar atverti antrąją pakopą, bet ir kaip tai padaryti.
