Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rūta Medaiskytė: euras tankų nesulaikys

Ruta Medaiskyte
Rūta Medaiskytė
Šaltinis: 15min
0
A A

Įtampa su Rusija gali būti papildomas motyvas Lietuvai kuo greičiau integruotis į Europą ir įsivesti eurą, sako „Finastos“ ekonomistė Rūta Medaiskytė. Tačiau, pasak jos, euras tankų sulaikyti negali.

Kuo didesnį stresą jaučia žmogus, tuo labiau jis nori socializuotis. Pasak R.Medaiskytės, taip gali atsitikti ir Lietuvai – tvyrant įtampai dėl Rusijos, valstybei euro zonos glėbys atrodo šiltesnis.

„Tačiau, žinoma, euras tankų nesulaikys. Jeigu jau važiuos per sieną, tai važiuos“, – sakė R.Medaiskytė.

Eurą, pasak jos, įsivesti greičiausiai mums pavyks. Tačiau ketvirtadienį žurnalistams ekonomistė turėjo ir blogų žinių.

Kadangi esame šalia Rusijos, ji yra svarbi partnerė, svarbus kaimynas, neišvengiamai įtaka Lietuvos eksportui bus.

Lietuvos ekonomika silpsta

Lietuvos ekonomika šiemet augs lėčiau, nei anksčiau manė banko „Finasta“ specialistai. Ekonomistė Rūta Medaiskytė ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad ūkis turėtų augti 3,2 proc., o ne 3,6 proc., kaip manyta anksčiau.

Lietuvos ūkio augimą ir toliau lems vidaus paklausa, o užsienio paklausa liks silpna. Dėl gerėsiančios darbo rinkos būklės ir augsiančių atlyginimų grynojo eksporto indėlis į BVP plėtrą gali būti neigiamas. Tarp išorinių rizikos veiksnių reikėtų išskirti Rusijos ekonomikos augimą, kuris gali stagnuoti šiais metais ir bloginti eksporto pajamas. 2015 metais Lietuvos BVP gali augti 4,4 proc.

BFL/Lauris Viksne BFL/F64 nuotr./Baltijos šalys
BFL/Lauris Viksne BFL/F64 nuotr./Baltijos šalys

Lietuvos ekonomikos augimas šiemet atsiliks nuo Latvijos, tačiau lenks Estiją. „Finastos“ analitikai prognozuoja, kad šiemet Latvijos BVP augs 3,6 proc., Estijos – 1,9 proc.

Latvijai anksčiau prognozuotas 4,2 proc., o Estijai – 2,8 proc. augimas. 2015 metais Latvija turėtų augti 5,2 proc., o Estija – 4,6 proc.

Šiais metais iš didžiųjų pasaulio ekonomikų tikimasi spartesnio augimo, tačiau šia savybe pasižymės ne visos. Euro zona pagaliau brenda iš du metus trukusios recesijos, ir šiais metais jos BVP gali augti 1,2 proc. Panašiu tempu augs ir Rusijos ekonomika, tačiau turint omenyje, kad tai kylanti rinka, augimas yra mažiau nei pakankamas.

„Kadangi esame šalia Rusijos, ji yra svarbi partnerė, svarbus kaimynas, neišvengiamai įtaka Lietuvos eksportui bus“, – sakė R.Medaiskytė.

Problemas kelia ne infliacija, o jos nebuvimas

Silpnas kainų augimas euro zonoje leidžia manyti, kad Europos centrinis bankas (ECB) ir toliau palaikys itin žemas palūkanų normas. Papildomų priemonių, skirtų infliacijai paskatinti, taikymas taip pat neatmetamas.

Šiuo metu metinis kainų indekso augimas euro zonoje tesiekia 0,5 proc., kai ECB norėtų matyt 2,0 proc. augimą. Lėtas ekonomikos augimas, stiprus euras, ribotas darbo užmokesčio ir žaliavų kainų didėjimas nesudaro prielaidų didesnei infliacijai. Nuslopęs kainų augimas ir Baltijos šalyse, toks jis turėtų išsilaikyti ir pirmoje 2014 metų pusėje.

Euro zona – vėl tarp rinkos favoritų

Finansų rinkose vėl grįžtama prie Europos. Iš dalies dėl to, kad euro zonos rizika anksčiau buvo vertinama itin atsargiai, iš dalies ir dėl to, kad šiuo metu esama daugiau optimizmo dėl ekonomikos atsigavimo.

Per pastaruosius keletą metų euro zonos vyriausybėms pavyko sumažinti biudžeto deficitus, o tai įvertino ir investuojantieji į vyriausybių skolos vertybinius popierius. Atitinkamai stiprėja ir euro kursas. Tiesa, atrodo šiuo metu primiršta, kad nepaisant geresnių biudžeto balansų, skolos lygis regione per šį laikotarpį dar padidėjo.

Bijo politikų išlaidavimo

Euro įvedimo Lietuvoje procesas jau artėja į pabaigą, ir galutinio patvirtinimo turėtume sulaukti vasaros viduryje. Tokias perspektyvas netruko įvertinti ir reitingų agentūros: „Fitch“ padidino Lietuvos reitingo perspektyvą, o „S&P“ skolinimosi reitingą pakėlė iškart net dviem pakopomis.

Šie pokyčiai neturėtų praeiti nepastebėti ir skolos rinkoje – vyriausybės skolinimosi kaina šiuo metu turi mažai priežasčių augti.

Labiausiai nuogąstaučiau dėl biudžeto balanso. Kalbama apie pensijų kompensavimą, didinimą. Tokie užmojai yra pulti išlaidauti.

Pasak ekonomistės, eurą įsivesti greičiausiai pavyks, tačiau ji bijo, kad jau kitąmet politikai puls išlaidauti.

„Formaliai tenkiname visus kriterijus. Jeigu būtų norima prikibti, būtų galima prikibti. Galime klausti, kiek yra tvarūs Lietuvos kriterijai. Labiausiai nuogąstaučiau dėl biudžeto balanso. Kalbama apie pensijų kompensavimą, didinimą. Tokie užmojai yra pulti išlaidauti. Bijočiau, kad nebūtų taip, kad patenkinome euro kriterijus ir pirmus metus vėl nebetenkintume biudžeto kriterijaus“, – sakė R.Medaiskytė.

Infliacijos baimė dėl euro – perdėta

Bendrai prislopusi infliacija euro zonoje, o ir nesenai eurą įsivedusios Latvijos patirtis leidžia manyti, kad kainų šuolis dėl pasikeitusios valiutos Lietuvoje taip pat nebus didelis. Tikėtina, kad šiuo metu vartotojai pervertina galimą kainų augimo efektą.

Latvijoje vartotojų kainų indekso augimas keletą mėnesių iki įsivedant eurą, kaip ir keletą mėnesių po, buvo netgi mažesnis nei ilgalaikis vidurkis. Spartesnis kainų augimas nei vidutiniškai neregistruotas ir Estijoje 2011 metais.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką