Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 4d. 10:29 , Atnaujinta: 2019 birželio 4d. 11:04

SEB įvertino ekonomiką: viskas gerai, kol nepasižiūri pro langą į Vakarus

Tadas Povilauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Tadas Povilauskas

Lietuvos ekonomika metų pradžioje atrodė itin stipri ir gerėjo dauguma rodiklių. Nerimauti galime tik dėl tų priežasčių, kurios nuo mūsų nepriklauso – prekybos karai, „Brexit“, lėtėjantis ekonomikos augimas Vakaruose. Tai lems, kad kitąmet Lietuvos augimas bus lėtesnis.

SEB bankas antradienį pristatė savo 69-ąją ekonomikos apžvalgą.

„Šių metų pradžia, būkim biedni, bet teisingi, buvo tikrai sėkminga Lietuvos ekonomikai, tai yra Lietuvos žmonėms ir nemažai daliai verslo. „Sodros“ duomenimis, per pirmą ketvirtį daugiau nei 65 proc. dirbančių gyventojų apdraustosios pajamos didėjo daugiau nei 5 proc. Pensijos per metus padidėjo daugiau nei 12 proc., nedarbas mažėjo, mažmeninė prekyba ir pramonės gamyba augo netgi sparčiau negu praėjusiais metais“, – vardino SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Nors ekonomika Vakarų Europoje buksuoja, mūsų šalies eksportuotojams metų pradžia didesnių negandų neatnešė, rašoma SEB apžvalgoje. Statybų sektoriaus bendrovės taip pat nesiskundžia darbų trūkumu.

Todėl SEB nekeičia prieš mėnesį parengtos prognozės ir tikisi, kad šiemet Lietuvos BVP didės 3,2 proc., o kitąmet mažiau – prognozuojamas 2,4 proc. augimas.

2019 m. pirmą ketvirtį Lietuvos ekonomika, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, ūgtelėjo 3,8 procento.

„Svarbu, kad augo ne tik į vidaus, bet ir į užsienio rinkas orientuotų ūkio šakų sukurta bendroji pridėtinė vertė. Be to, 5 proc., arba sparčiau negu šalies BVP, padidėjo informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriaus, kuriame darbo našumas yra santykinai didesnis, rezultatas. Tiesa, pirmą ketvirtį nekukliai atrodantis Lietuvos ekonomikos augimas nebuvo išskirtinis regione. Lenkijos BVP per metus padidėjo 4,7 proc., Estijos 4,6 proc., o Latvijos 3,2 proc.“, – rašoma SEB apžvalgoje.

Anot SEB ekonomistų, Vidurio ir Rytų Europa įrodo, kad netgi sparčiai augant darbo jėgos sąnaudoms, regionas išlieka konkurencingas.

„Tačiau dėl vangaus ekonomikos augimo Vakarų Europoje prognozių nesitikime, kad Lietuvos apdirbamoji pramonė antrą metų pusmetį išlaikys panašų tempą. Stebime vėl didėjančią kietojo „Brexit“ galimybę spalio pabaigoje bei dar labiau įsisiūbuojantį JAV prekybos karą ne tik su Kinija, bet ir su kitomis valstybėmis“, – rašo SEB.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tadas Povilauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Tadas Povilauskas

Šių metų pirmą ketvirtį vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių augo 9,4 procento. Privačiame sektoriuje vidutinė alga padidėjo 7,2 proc., valstybės sektoriuje – 14,3 proc.

Lėčiau kylantis darbo užmokestis privačiame sektoriuje yra vienas iš įrodymų, kad, nepaisant liekančio darbuotojų trūkumo didžiausiuose regionuose, anot SEB ekonomistų, verslas atsargiau kelia algas. Bankas prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis po mokesčių šiemet padidės 8,2 proc., o kitąmet augs 6,5 proc.

Mažmeninė prekyba išgyvena aukso amžių

„Kur akivaizdus aukso amžius – tai mažmeninė prekyba. Eliminavus infliaciją mažmeninė prekyba augo 7,9 proc., sparčiausiai per pastaruosius kelerius metus“, – sakė T.Povilauskas.

Jis perspėjo, kad toks tempas ilgainiui tęstis negalės. Vis labiau savo rinkos dalį atrieks internetinė prekyba.

„Šiek tiek gal buvo nerimo, kad didesnė elektros energijos, gamtinių dujų, šilumos kaina šiek tiek sumažins norą išlaidauti, bet kaip matome, tas neįvyko. Pajamų augimas buvo labai stiprus pirmą ketvirtį šalies mastu“, – stebisi T.Povilauskas.

Anot jo, BVP augimo prognozė 3,2 proc. yra reali, tai priklausys daugiausia nuo pasaulio ekonomikos poveikio Lietuvai.

„Tie 3,2 proc. dabar yra didžiausia prognozė tarp nepriklausomų bankų ir nepriklausomų prognozuotojų, mes esame santykinai optimistiškiausi prognozuotojai. Tačiau kitiems metams mes esame pesimistiškesni“, – sako T.Povilauskas ir pripažįsta, kad neigiamos pasaulinės tendencijos paveiks Lietuvą.

Nedarbas, tikimasi, stabilizuosis ties maždaug 6 procentais šiemet.

„Ekonomiškai neaktyvių žmonių Lietuvoje toliau mažėja. Didėjantis darbo užmokestis ištraukia neaktyvius gyventojus į darbo rinką, taip pat daugėja iš užsienio grįžtančių lietuvių, taip pat ir užsieniečių –ukrainiečių, baltarusių ir kitų šalių piliečių“, – darbo rinkos tendencijas vertino T.Povilauskas.

Daugiausiai darbuotojų skaičius per metus augo transporto ir sandėliavimo sektoriuje – I ketvirtį čia dirbo 13-14 tūkst. daugiau darbuotojų nei prieš metus.

Nerimo ženklai pasaulyje

Tačiau nerimo ženklų taip pat daugėja. Ekonomikos plėtra didžiausiose pasaulio valstybėse artimiausius dvejus metus, prognozuojama, bus vangi, o labiausiai „nerimas matyti“ pramonės gamyboje, vertina SEB ekonomistas.

„Pramonė buksuoja, bet mes SEB grupėje manome, kad negali ir pramonė ir paslaugų sektorius veikti izoliuotai. Labai tikėtina, kad ir paslaugų sektorius gali pasekti tais pramonės silpnumo rezultatais ir keliais“, – vertina T.Povilauskas.

Tačiau neapibrėžtumas, anot ekonomisto, yra smarkiai išaugęs. Ir gamintojų nuotaikas atspindintis PMI indeksas nerodo jokių teigiamų pokyčių – jis rodo būsimą užsakymų mažėjimą euro zonoje, o JAV ir Kinija balansuoja tarp augimo ir smukimo.

„Mes labai stebime, kaip sekasi Vokietijai, kaip sekasi Vokietijos automobilių pramonei, nes visgi Vokietija yra didžiausia Europos ekonomika. Ir būtent pramonės smukimas Vokietijoje prisideda prie silpnesnės ekonominės plėtros“, – sako T.Povilauskas.

AFP/Scanpix nuotr./Automobilių gamykla
AFP/Scanpix nuotr./Automobilių gamykla

Jis tikėjosi Vokietijoje šiemet pamatyti kiek geresnius I ketvirčio automobilių pramonės rezultatus, bet lyginant su praėjusių metų I ketvirčiu, buvo 15 proc. smukimas, tos pačios tendencijos tęsiasi ir balandį.

„Jei pažiūrėtumėte, kaip keitėsi automobilių gamyba pasaulyje ir jų įsigijimai, tai tos tendencijos yra prastos beveik visuose regionuose. Netgi Azijoje naujų automobilių įsigijimai yra minus 5-6 proc.“, – vertina T.Povilauskas ir pažymi, kad šiuo metu naujų automobilių pardavimai auga tik mūsų regione – Vidurio ir Rytų Europoje.

Nepaisant sulėtėjimo Vakaruose, Lietuvos eksporto pokytis į pagrindines partneres išlieka teigiamas, pastebi T.Povilauskas.

SEB grupės ekonomistai gegužę taip pat pablogino euro zonos 2019 metų BVP augimo prognozę iki 1,1 proc., tačiau tikisi, kad kitąmet pavyks augti sparčiau – 1,4 proc.

Infliacija kontroliuojama, biudžetą patvirtinti bus sudėtinga

Pavasarį pabrangę degalai, maisto produktai ir stabiliai didėjusi paslaugų kaina lėmė, kad metinė infliacija atsispyrė nuo sausį pasiekto dugno ir balandį jau buvo 2,8 proc.

„Nekeičiame ankstesnės prognozės, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje ir 2019, ir 2020 metais bus 2,5 proc. Tikėtina, kad dėl sauso pavasario ir didelių šalnų šviežių daržovių, vaisių ir uogų kainos šiemet greičiausiai bus didesnės negu prieš metus. Be to, benzino ir dyzelino kainų skirtumas metų pabaigoje gali sumažėti arba visiškai apsiversti“, – vertina SEB ekonomistai.

Anot jų, infliacijos žemiausias lygis buvo pasiektas sausį.

„Paslaugų kainos toliau augs ir prie infliacijos pridės po 1,5 proc. punkto, nes neišvengiamai atlyginimų augimas prisidės prie infliacijos“, – sako T.Povilauskas.

Įspėja dėl biudžeto

Vertindami kitų metų biudžetą, SEB ekonomistai įspėja, kad lauks nelengvas uždavinys patvirtinti fiskalinės drausmės sąlygas atitinkantį 2020 metų valstybės biudžetą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Seime
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Seime

Nors valdančioji koalicija dar praėjusiais metais patvirtino svarbiausių mokesčių 2020 metais pokyčius, panašu, kad gali trūkti pajamų siekiant įgyvendinti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus (ypač valstybės sektoriaus darbuotojams) nedidinant valstybės biudžeto deficito.

Anot T.Povilausko, patvirtinta Lietuvos Stabilumo programa rodo nemažą grėsmę, kad šių metų biudžeto priėmimas bus ne mažiau įtemptas nei praėjusių metų, kuomet biudžetas buvo priimamas prieš mokesčių reformą. Anot T.Povilausko, sparčiai augę atlyginimai viešojo sektoriaus darbuotojams nebeturės iš ko taip sparčiai augti – darbo užmokesčio (DU) fondas negalės augti sparčiau nei nominalus BVP, tai yra apie 5-6 proc.

„Nemanau, kad viešojo sektoriaus darbuotojai kitąmet būtų patenkinti 5-6 proc. DU augimu, ir tada klausimas iš kur gauti papildomų pajamų“, – sako T.Povilauskas.

Anot jo, didžioji dalis pajamų augimo nueis socialinėms išmokoms.

„Nenustebčiau, jei būtų grįžtama prie jau patvirtintų mokestinės reformos sprendimų peržiūrų. Gali būti sprendimas nebedidinti NPD, kiek buvo nuspręsta, galbūt keisti GPM tarifą į didesnę pusę daugiau uždirbantiems. Tikrai manau, kad tų sprendimų bus nemažai ir juos reikės filtruoti. Nes tų pinigų, norint įgyvendinti visus pažadus, jų tikrai gali trūkti kitais metais. Ir gali būti labai įdomus veiksmas Seime vėlyvą rudenį“, – įspėja T.Povilauskas.

Anot jo, realu, kad jei ekonomika metų pabaigoje ims augti lėčiau, Seimas gali bandyti keisti praėjusių metų susitarimą dėl mokesčių reformos tęstinumo ir kartu teikti įvairiausių pasiūlymų, kuriuos reikės labai gerai išfiltruoti.

SEB ekonomistai akcentuoja, kad „visgi svarbiausia neabejoti dėl ilgalaikės mūsų šalies ekonomikos perspektyvos – turime daug daugiau investuoti į mūsų žmonių žinias, įgūdžius, socialinius santykius, o šiems tikslams įgyvendinti niekada nebūna blogų laikų“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką