Dabar populiaru
Publikuota: 2018 lapkričio 28d. 14:19

SEB: Lietuvos žmonės vis dar taupo nepakankamai

Taupymas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Taupymas

Lietuvos žmonės ekonominio pakilimo metu taupo per mažai – pagal šiuos rodiklius šalis atsilieka ne tik nuo ES vidurkio, bet ir nuo kitų Baltijos šalių, sako banko SEB ekonomistai.

SEB atliktas tyrimas rodo, kad be santaupų gyvena 16 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų – 13 punktų mažiau nei pernai. Pasak SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Vaido Žagūnio, gyventojų ekonominė situacija gerėja, bet ja pasinaudoja toli gražu ne visi.

„Gerėjančią situaciją indikuoja tai, kad žymiai sumažėjo jokių santaupų neturinčių gyventojų proporcija. Tačiau net ir turėdami galimybių atidėti dalį pajamų taupymui, ne visi šia galimybe pasinaudoja“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė V.Žagūnis.

Pasak SEB, 32 proc. žmonių per artimiausius metus taupyti neplanuoja, o 14 proc. žada taupyti mažiau. Pasak banko ekonomistų, didžioji dalis tokių žmonių yra kaimo gyventojai ir mažai uždirbantieji.

Anot V.Žagūnio, gyventojai sunkmečiui turėtų atsidėti maždaug 6 mėnesių išlaidų atsargą, o mažiausias pajamas gaunantieji taupyti turėtų pradėti iš lėto, pagal savo galimybes.

„Lietuviai kol kas neturi įpročio taupyti. Kai taip sakau, dažnai žmonės man atkerta, kad pabandyk pats sutaupyti iš tokio mažo atlyginimo, ir aš dalinai su jais sutinku. Bet čia esmė yra žengti pirmą žingsnį – 10 eurų, 20 eurų, 100 eurų, čia yra kiekvieno pasirinkimas. Tai turi būti sistemingas pinigų atidėjimas ir supratimas, kad aš juos atidedu ne dviem savaitėm, o ilgesniam laikui“, – sakė V.Žagūnis.

Rūpintis atsarga reikėtų pakilimo laikais

Pagal taupymo normą Lietuva atsilieka ne tik Europos Sąjungos (ES) vidurkio (9,7 proc. 2017 metais), bet ir nuo Latvijos ir Estijos.

Namų ūkio taupymo norma pernai Latvijoje buvo 3,3 proc., Estijoje – 11 proc., o Lietuvoje buvo neigiama -1,5 proc. Pasak SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Poviliausko, tokia tendencija yra bloga ir žmonės ekonominio pakilimo laikais turėtų taupyti daugiau.

„Pasirūpinti finansine atsarga yra būtina, o ekonominio pakilimo laikotarpis tam yra tinkamiausias metas. Kita vertus, ekonomikai augant, žmonės dažnai per optimistiškai prognozuoja savo pajamų pokytį ateityje, o tai neretai paskatina (...) gyvenimą ne pagal kišenę“, – sakė T.Povilauskas.

Anot jo, problema yra ir tai, kad žmonės kaip alternatyvą taupymui vis dar mato emigraciją.

„Žmonės galvoja – netaupau ir netaupysiu, nes jei ką išvažiuosiu į užsienį. Toks mąstymas irgi riboja taupymą – alternatyva kaip ir yra, bet jei ekonomika lėtės visoje Europoje, tai emigracijos potencialas gali būti nebe toks patrauklus kaip alternatyva taupymui“, – perspėja T.Povilauskas.

Tačiau tuo pat metu SEB ekonomistai pabrėžė, kad 2017 metais padaugėjo žmonių, kurie neplanuotas išlaidas padengia savo santaupomis. Banko tyrimas parodė, kad ši proporcija per metus padidėjo nuo 27 iki 36 proc.

„Reiškia, kad žmonės taupė, jie buvo atsidėję ir kai to buferio prireikė, jie jį panaudojo. Taip pat sumažėjo dalis, kurie dėl neplanuotų išlaidų kreipėsi į banką. Į banką reikia kreiptis su planuotomis išlaidomis“, – teigė V.Žagūnis.

Įsipareigojimus lietuviai vykdo drausmingai

SEB tyrimas parodė, kad didžioji dalis – 68 proc. apklaustųjų neturi finansinių įsipareigojimų, o 64 proc. niekada nėra vėlavę susimokėti už paslaugas. Dažnai laiku už paslaugas nesusimoka tik 4 proc. apklaustųjų.

„Tyrimo rezultatai rodo, kad į finansinius įsipareigojimus, tiek ilgalaikius, tiek trumpalaikius, dauguma žiūri rimtai ir juos kontroliuoja. Tokios pat drausmės turėtume laikytis ir kaupdami būtiną finansinę atsargą“, – sakė V.Žagūnis.

Be to, pasak ekonomisto, statistika rodo, kad įsipareigojimai, kuriuos gyventojai prisiėmė prieš kurį laiką savo buities pagerinimui ar kitoms reikmėms, nebėra tokia didelė našta.

Tyrimo rezultatai rodo, kad įsipareigojimus kaip sunkius įvardijo 9 proc. respondentų, kai 2016 metais šis rodiklis sudarė 14 proc.

„Kuo šalis labiau išsivysčiusi, tuo finansinių įsipareigojimų našta yra mažesnė. Pavyzdžiui, Švedijoje skolos padengimui sumokama dalis nuo atlyginimo yra dar mažesnė“, – teigė V.Žagūnis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką