Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Seimas atsiskaitymų grynaisiais iki 3000 eurų ribojimą norės pasvarstyti ilgiau – klausimą atidėjo

Stasys Jakeliūnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Stasys Jakeliūnas
Šaltinis: 15min
0
A A

Atsiskaitymų grynaisiais iki 3000 eurų ribojimas sulaukė žodinio palaikymo Seimo Biudžeto ir finansų komitete, tačiau šis klausimas atidėtas ir prie jo planuojama sugrįžti Seimo rudens sesijoje. Seimo nariai nori pasigilinti į prevencijos ir kontrolės priemones, taip pat susijusius pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimus.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai nutarė, kad rugsėjo 10 dieną turėtų būti pateiktas bendras suderintas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas.

Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas pasiūlė ir komitetas bendru sutarimu pritarė, kad pertraukos metu išvadų rengėjai su projekto iniciatoriais patobulins įstatymą.

Seimo nariams kilo klausimų dėl sudėtinių sandorių, mokėjimų dalimis, kontrolės procedūrų. Taip pat buvo aiškinama, kad lygiagrečiai svarstomi susiję pinigų plovimo prevencijos teisės aktai.

„Priėjome prie išvados, kad būtų patvirtinta iki rugsėjo. Kviestume padiskutuoti institucijas, FNTT, VMI, Finansų ministeriją. Gal reikėtų nebūtinai riboti, o fiksuoti sandorius, kurie viršija tam tikrą sumą. Jei jau turi grynuosius pinigus, kodėl turėtume riboti. Jei mes priverstinai stumiame žmones į finansų institucijas, tuomet turėtų būti ir finansų institucijų įsipareigojimų“, – komiteto posėdyje teigė išvadas teikęs Seimo narys Andrius Palionis.

Šalių, kovojančių su dideliu šešėliu, tik Lietuva, Malta ir Lenkija nėra priėmusios atsiskaitymų grynaisiais ribojimų.

Finansų ministras Vilius Šapoka kantriai aiškino, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimai leistų sumažinti šešėlį ir vardijo užsienio šalių pavyzdžius.

„Projekto tikslas labai aiškus – prisidėti kovojant su šešėline ekonomika, – komiteto posėdyje teigė V.Šapoka. – Tai mažina paskatas turėti neapskaitytų pajamų, nes tuomet sumažėja aprėptis, kur būtų galima įsigyti niekur nefiksuojat brangius kūrinius, brangią buitinę techniką ar kita. Tai suveikė kitose šalyse.“

Anot jo, tarp šalių, kovojančių su dideliu šešėliu, tik Lietuva, Malta ir Lenkija nėra priėmusios atsiskaitymų grynaisiais ribojimų.

„Nereikia apsimesti, kad tos problemos nėra. Kitos šalys problemą sprendžia iš esmės. Manome, kad 3000 eurų būtų gera pradžia. Didžiausią efektą pasiekė Graikija, kuri pradėjo nuo 3000 eurų, ir, kai visuomenėje buvo priimta, kad niekas nesugriuvo, ta riba buvo sumažinta iki 500 eurų. Rezultatas nustebino net pačius graikus – šešėlinės ekonomikos apimtis smarkiai sumažino tokie pakeitimai“, – tikino V.Šapoka.

Tačiau galiausiai jis nusileido Seimo nariams ir sutiko bendradarbiauti svarstant, kaip įstatymo projektas galėtų būti tobulinamas.

„Viskas tvarkoje, mes tikrai dalyvausime, ten, kur atkreiptas dėmesys – pinigų struktūra, pinigų prevencijos pakeitimai. Projektą galima tobulinti, kad jis būtų veiksmingesnis“, – sakė V.Šapoka.

S.Jakeliūnas patikino, kad neabejoja tokio ribojimo svarba, jis teigia įžvelgiantis sąsajas su šešėline ekonomika.

„Klausimai, kurie iškyla – terminai, kiek laiko ta informacija turėtų būti renkama, kas yra sandoriai, rašytiniai ar nerašytiniai susitarimai. Tam, kad nebūtų apsunkintas tiek verslas, tiek kontroliuojančios institucijos, VMI ir kitos, norime skirti sau šiek tiek daugiau laiko, kad sprendimai būtų kokybiški ir nepadidintų naštos bei pasiektų tų tikslų“, – sakė S.Jakeliūnas.

Išsakė abejones

Seimo narys Viktoras Vaitkevičius išsakė nuogąstavimą, kad atsiskaitymų infrastruktūros regionuose mažėja ir ji brangsta.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rita Tamašunienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rita Tamašunienė

Rita Tamašunienė siūlė atkreipti dėmesį į tradicijas – mat lietuviai įpratę pinigus laikyti „po čiužiniu“.

„Netgi po lito pakeitimo į eurą žmonės išsitraukė pinigus iš po čiužinio, pasikeitė į eurus, ir vėl pasidėjo. Nėra pasitikėjimo bankais. Norime išgirsti kodėl piliečių sąskaita kovojame su šešėliu, nieko nesigirdi iš bankų pusės“, – teigė R.Tamašunienė ir piktinosi, kad daug uždirbantys bankai vengia prisidėti prie šalies ekonomikos ir socialinės gerovės.

„Kaip kontroliuosite tą šešėlinę rinką, nes ten kaip vyko dabar taip ir vyks ateityje tie atsiskaitymai. Visi tie veiksmai ir metodai turi būti sinchronizuoti“, – kontrolės pasigedo S.Jakeliūnas.

Seimo narys Kęstutis Glaveckas abejojo, kad siūloma priemonė padės sumažinti šešėlį.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Kęstutis Glaveckas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Kęstutis Glaveckas

„Vien tik draudimai šešėlio nepadės išspręsti. Esame euro zonoje, Europos sąjungoje, žmonės galės nuvažiuoti į Lenkiją ir ten padaryti sandorius. Vienose šalyse vienokie reikalavimai, kitose kitokie“, – sakė K.Glaveckas ir akcentavo, kad tokiais pakeitimais suinteresuoti bankai,

V.Šapoka tuo tarpu aiškino, kad konkurencija Lietuvoje didėja ir čia daugėja mokėjimų įstaigų. O ribojimas visų pirmiausia turi sumažinti paskatas gauti šešėlinių pajamų.

„Graikijoje net neįmanoma nusipirkti televizoriaus to neužsifiksavus. Dabar jei turiu šešėlinių pajamų 100 tūkst. eurų, tai be jokių problemų, kai nėra apribota, galiu įsigyti tokio turto, kuris nėra registruojamas ir kurio nepamatysi „Google Maps.“. Kuomet riba yra iki 1000 ar 500 eurų, žmogui, kuris turi daug šešėlinių pajamų, smarkiai pasunkėja lėšų išleidimas, – sakė V.Šapoka.

Papildomai, anot jo, gyventojai nenorės gauti administracinį nusižengimą, todėl trauksis iš šešėlio.

„Kai tai nėra kriminalizuotas dalykas, tai niekas netrukdo. Bet šiuo atveju, kai yra santykis tam tikra prasme būtų kriminalizuotas, patikėkit manim, nebus taip, kad visi žmonės norės daryti administracinį nusižengimą ir rizikuoti baudomis“, – patikino V.Šapoka.

Jis neišskirtų verslo ir fizinių asmenų – jei ribojimai būtų taikomi tik verslui, verslus valdantys asmenys vis tiek galėtų piktnaudžiauti.

Sukeltų keblumų

15min jau rašė, kad įsigaliojus tokiam draudimui gali kilti keblumų įsigyjant automobilį savaitgalį.

Anksčiau Finansų ministerija skaičiavo, kad Lietuvoje apie 95 proc. gyventojų atliekamų operacijų neviršija 3 tūkst. eurų, todėl atsiskaitymų grynaisiais ribojimas neturėtų sukelti nepatogumų. Tačiau Lietuvos bankas išsakė nuogąstavimus, kad nėra būdų, kaip patogiai ir nedelsiant mokėjimus elektroniniu būdu atlikti.

Anksčiau S.Jakeliūnas taip pat teigė, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas yra prasmingas, tačiau turi būti užtikrinta tokio ribojimo tinkama kontrolė.

Lauktų baudos

Pagal naująjį įstatymo projektą Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba kontroliuos, kaip laikomasi reikalavimų riboti atsiskaitymus grynaisiais.

Kartu su Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektu kaip lydintysis projektas yra parengtas ir Seimui pateiktas Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektas, kuriame numatyta administracinė atsakomybė ribojimų nevykdymą.

Tad per didelis sandoris grynaisiais kainuotų nuo 300 iki 900 eurų – tokios baudos numatytos projekte. Įmonėms baudos dar didesnės – nuo 600 iki 1500 eurų.

Nustačius pakartotinį pažeidimą – gyventojams baudos išaugtų iki 900-2400 eurų, o įstaigoms ir jų vadovams – iki 1500-3000 eurų.

Atsiskaitymus grynaisiais riboja ir kitos šalys. Pavyzdžiui, Ispanijoje nustatyta 2500 eurų suma, Rumunijoje – 2260 eurų, Graikijoje – 500 eurų, Italijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje – 1000 eurų. Kai kuriose šalyse ribos yra didesnės: Lenkijoje – 15000 eurų, Latvijoje – 7200 eurų, Slovakijoje – 5000 eurų, tarp fizinių asmenų – 15000 eurų, Belgijoje – 3000 eurų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką