Už pertvarką balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 16, susilaikė – 5.
Svarstant šį siūlymą Seime Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Rita Tamašunienė pasidžiaugė tuo, kad neliks automatinio įtraukimo į II pensijos pakopų sistemą, kad 2 metams yra pailginamas terminas apsispręsti, ar pasitraukti, ar likti kaupime, kad nebus apmokestinamas investicinis prieaugis.
Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas sveikino iniciatyvą.
„Pagaliau žmonės galės ištrūkti iš kalėjimo“, – rėžė politikas.
„Gaila, kad to nebuvo padaryta dar pernai, gruodžio mėnesį, būtų galėję žmonės išeiti nuo šių metų sausio, o dabar jie mato, kaip „dega“ jų pinigai, bet geriau vėliau, negu niekada. Kas labiausiai laimi iš to? Administratoriai, jie po 50 mln. eurų apiplėšia visą tautą, ar jie blogai ar gerai investuoja, jie net už „pragrotus“ pinigus paima administravimo mokestį. Bet kokiame versle nėra tokio dalyko“, – aiškino V.Ąžuolas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Ignas Vėgėlė taip pat tikino palaikantis reformą. „Reikia ne sistema pasitikėti, o žmogumi. Žmonės gali taupyti taip, kaip patys nori, o ne taip, kaip valstybė nurodo. Kalbėti, kad priverstinai įtrauksime žmones – nesąžininga. Labai gerai, kad bus atsisakyta priverstinio kaupimo, atsiras „lango“ galimybės. Taip, šiek tiek apribotos atsiėmimo sąlygos, tačiau tai kompromisas, gan subalansuotas variantas“, – teigė jis.
Tačiau konservatorė Paulė Kuzmickienė pasisakė prieš. „Ar galima atsakyti, kad tai padidins pensijas? Greičiausiai ne. Ministrė, kuri pati papildomai nekaupia, daug kalba apie tai, kaip galės žmonės išleisti sukauptas lėšas, bet mažai apie tai, kaip kaupti ir užsitikrinti didesnes pensijas ateityje. „Sodra“ perspėja, kad anuitetų pirkimas sumažėjo 60 proc., nes žmonės laukia reformos, o tai rodo nepasitikėjimą sistema“, – kritikavo konservatorė.
Liberalas Simonas Gentvilas antrino, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė įeis į istoriją, kaip moteris, sužlugdžiusi privatų pensinį kaupimą.
„Jūs tiesiog parduodate trumpam populistiniam epizodui Lietuvos pensininkų ateitį“, – teigė liberalas, teigdamas, kad nesukurta nė vienos paskatos kaupti toliau.
Prieš reformą pasisakė ir Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nilsen: „Taip, žmonės gali taupyti, dalis tikrai taupys, bet Estijos centrinio banko vertinimu, 2021 m. atsisakius privalomo kaupimo, daugiau kaip pusė sumos buvo išleista per tris mėnesius – atsiėmę pinigus nesiėmė alternatyvių investavimo strategijų, pakenkė savo ilgalaikėms finansinėms perspektyvoms“, – atkreipė dėmesį V.Čmilytė-Nilsen.
Visgi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė prieštaravo, kad nauja sistema atneš daugiau lankstumo ir patikimumo – tai skatins žmones labiau pasitikėti sistema ir joje kaupti.
„Viskas sukurta liberalams – ilgą laiką norėjote laisvo pasirinkimo, laisvos rinkos, prašau – reforma, už kurią visą laiką kovojote“, – kalbėjo ministrė, pridūrusi, kad lieka valstybinė subsidija kaupiantiems II pakopoje.
Buvusi Ministrė pirmininkė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė Ingrida Šimonytė negailėjo kritikos valdantiesiems. „Žmonės, kurie kaupia pensijai, kurie galvoja apie savo senatvę, akivaizdu, neateis čia į balkoną, savo nuomonės neparodys, jūs tuo ir kliaujatės. Sutelktai priimate sprendimus tada, kai jėga išvaro traktorius – šiandien tai matėme“, – sakė I.Šimonytė.
Demokratų frakcijos narys „Vardan Lietuvos“ Linas Kukuraitis sakė, kad ir kiek nuo 2004-ųjų bandyta II pensijų pakopą padaryti sistema, tiek visiems – nepavyko.
„Net su automatiniu įtraukimu turime tik trečdalį [kaupime] dalyvaujančių darbingo amžiaus žmonių. Turime ieškoti sprendimų, kad kuo daugiau žmonių dalyvautų. Jei automatinis įtraukimas nesuveikė, ieškokime, kas suveiktų“, – ragino jis.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Jūratė Zailskienė (Socialinių reikalų ir darbo komitetas) taip pat kvietė balsuoti už reformą.
„<...>Vietoj to, kad fondai, ir mes politikai, kalbėtume apie šios II pensijų pakopos privalumus, tik gąsdiname, kad dabar priimame vienokį sprendimą, o po šešerių metų vėl viskas keisis – natūralu, kad žmonės nepasitiki. Galbūt šis variantas bus tas, kuris laukiamas?“, – samprotavo ji.
Kas pasikeis?
Priėmus įstatymo pokyčius, bus atsisakoma automatinio įtraukimo į II pensijų pakopą, taip pat, kad vieną kartą per gyvenimą gyventojas galės atsiimti iš pensijų fondo 25 proc. sukauptos sumos – ji nebus apmokestinama.
Taip pat ketinama nuo 5,4 tūkst. iki 10,8 tūkst. eurų antros pakopos pensijų fonduose sukaupusiems gyventojams leisti visas lėšas pasiimti iš karto, jų neapmokestinant, tačiau siūloma tai padaryti tik per „atverto lango“ laikotarpį – iki 2027 metų pabaigos.
Per pereinamąjį laikotarpį – 2026–2027 metais – neapmokestinama būtų tik investicinė grąža, o atsiimami pinigai – apmokestinami 3 proc.
Pensijų fondai priešinasi šiai reformai, tvirtindami, kad tokie pasiūlymai žlugdo II pensijų pakopą. Opozicijos atstovai nuogąstauja, kad siūlomi pokyčiai ateityje mažintų senatvės pensijas. Beje, rizikų mato ir tarptautinės organizacijos. Europos Komisija pastebėjo, kad reforma gali smogti silpnai Lietuvos kapitalo rinkai – ypač dėl automatinio įtraukimo atsisakymo.








