Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Draudimo įstatymo pataisas: už balsavo 44, prieš – 5, susilaikė 28 parlamentarai. Toliau Seimas jas svarstys birželio 23 dieną, kai bus gauta Vyriausybės išvada.
Kaip teigė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, pokyčius Lietuvos banko prašymu inicijuoja komitete dirbantys parlamentarai.
„Jau šešerius metus atkreipiame dėmesį dėl problemos, kuri egzistuoja šitame draudime“, – pristatydamas pataisas teigė socialdemokratas.
Parlamentarai siūlo, kad investicinio gyvybės draudimo platintojui nebūtų mokamas atlygis, tiesiogiai priklausantis nuo sutarčių skaičiaus arba nuo pritrauktų ir išlaikytų klientų.
„Tokiu reguliavimu siekiama, kad platintojas būtų suinteresuotas ne parduoti kuo daugiau sutarčių, o pasiūlyti žmogui tikrai jo poreikius atitinkantį produktą“, – tvirtino A. Sysas.
Taip pat siūloma įtvirtinti reikalavimą, kad parduodant investicinį gyvybės draudimą būtų vertinamas produkto tinkamumas klientui.
A. Sysas tikisi, kad pokyčiai užkirs kelią klientų „medžioklei“: „Už kiekvieno kliento pristatymą į draudimo kompaniją mokami dideli pinigai. Jie nuskaičiuojami nuo to kliento būsimų pajamų“.
Tuo metu „aušrietis“ Karolis Neimantas sako, kad visa pardavimų strategija sukurta taip, kad kuo daugiau parduodi, tuo daugiau uždirbi.
„Kišamės ne į vartotoją, kuris pasirašo sutartį, kišamės į įmonę, kuri nustato sąlygas, kiek mokės atlyginimo vadybininkui už atneštą tam tikrą darbą ar apimtį“, – teigė jis.
A. Sysas priminė, kad Lietuvos bankas draudimo bendrovei „Compensa Life“ skyrė 250 tūkst. eurų baudą: „Būtent už šituos dalykus, kad jie pardavė produktus klientams nepaaiškinę, ką jie čia padarė.“
Liberalė Edita Rudelienė teigė, kad jai kelia nuostabą, jog žmonės nesupranta, ką įsigyja. Ji mano, kad pokyčiai sumažins konkurenciją: „Kuo mažesnė konkurencija, tuo gyvybės draudimo kainos gali būti didesnės.“
Konservatorė Gintarė Skaistė teigė neprieštaraujanti pakeitimams, bet jai įtarimą sukėlė pataisų rengimo greitis: „Mano nuomone, tokį kompleksinį pakeitimą visgi turėtų atnešti Finansų ministerija, nes tokiu atveju yra derinamos įvairios pozicijos ir nuomonės, ir yra atliepiami galbūt tie kampai, apie kuriuos nebuvo pagalvota teikiant įstatymą nuo Lietuvos banko.“
A. Syso teigimu, Lietuvos banko tyrimas parodė, kad investicinio gyvybės draudimo sutarčių sudaryta dukart daugiau negu pensijai kaupiama trečioje pakopoje: 17 proc. sudariusių tokią sutartį supranta, ką nusipirko, o 39 proc. atvejų žmogui pasiūlytas produktas, jų teigimu, neatitiko poreikių.
„Agentas už vieną sudarytą investicinės gyvybės draudimo sutartį gauna iki 770 eurų. Šis komisinis atlygis beveik keturis kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį“, – teigė parlamentaras.
Pasak jo, draudikai, kurių investicinis draudimas brangiausias, sudaro daugiau naujų sutarčių nei tie, kurių administravimo mokesčiai mažesni.
„Taigi perkamas produktas už brangiau, o nauda gaunama žymiai mažesnė. Išėmus antros pensijų pakopos pinigus stebimas investicinių gyvybės draudimo sutarčių sudarymo šuolis: maždaug po 30–40 tūkst. kas mėnesį“, – tvirtino seimo narys.
