Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 4d. 11:04 , Atnaujinta: 2020 birželio 4d. 18:12

Seimas priėmė „krizės tyrimo“ išvadas: kaltinimai bankams, A.Kubiliaus vyriausybei

Stasys Jakeliūnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Stasys Jakeliūnas

Seimas ketvirtadienį patvirtino prieš dešimtmetį vykusios ekonominės krizės aplinkybių ir padarinių tyrimo išvadas. Jose teigiama, kad 2009–2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlė čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros.

Patvirtintose išvadose taip pat rašoma, kad 2008 metais valstybės biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę, o Vyriausybė, užuot skolinusis iš tarptautinių institucijų pigiau, ėmė paskolas rinkoje su didesnėmis palūkanomis.

Už išvadų priėmimą balsavo 63 parlamentarai, prieš buvo 41 Seimo narys, susilaikė septyni politikai.

„Svarbu, kad mes viską išsiaiškinome, nepaisant jokių politinių atspalvių, ne tai buvo svarbiausias tikslas. Išsiaiškinome, kokias klaidas padarėme ir kaip jų nekartoti ateityje“, – Seimo posėdyje sakė „valstietis“ Viktoras Rinkevičius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Viktoras Rinkevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Viktoras Rinkevičius

„Turime mokytis iš savo klaidų, kad nebūtume visiškais kvailiais“, – pridūrė jis.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas sakė, kad dėl per krizę dirbusios konservatorių vadovaujamos Vyriausybės klaidų teko susimokėti visai valstybei.

„Kas buvo daroma tuo metu? Nekaupiami rezervai, užkraunama „Sodrai“ didžiulė skola, pensininkai turėjo sumokėti didžiules palūkanas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Valius Ąžuolas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Valius Ąžuolas

O kaip buvo skolinamasi? Valstybės kontrolė pripažino, kad skolinimasis buvo vykdomas pažeidžiant įstatymus. Skolinimasis buvo vykdomas uždaru būdu, tiesiogiai iš bankų. Puikiai žinome, už kokias palūkanas“, – tvirtino politikas.

Opozicija tyrimo išvadų nepalaikė. Liberalas Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad šis tyrimas buvo naudojamas politinėje kovoje, siekiant pernai padėti „valstiečių“ kandidatui į prezidentus Sauliui Skverneliui kovoti prieš krizės metu finansų ministre dirbusią Ingridą Šimonytę ir šalies vadovu išrinktą Gitaną Nausėdą, anksčiau dirbusį SEB banke.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas

Konservatorė Gintarė Skaistė sakė, kad politinius sprendimus vertinti oponentų lūpomis yra neobjektyvu, tą per rinkimus turi daryti balsuojantieji.

Ji taip pat tvirtino, kad šalyje tvyrant naujai koronaviruso sukeltai krizei, valdantieji vietoj efektyvios kovos su šiuo sunkmečiu užsiima „archeologija“.

„Pažiūrėkite į krizės valdymą dabar, kai valstybės parama nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams šiandien siekia 10,6 proc., kai karantinas jau eina į pabaigą. (...) Jeigu jus tokie dalykai tenkina ir negalvojate, kad ateis kiti žmonės, vertinantys jūsų krizės valdymo strategiją, tai man atrodo, jūs esate labai trumparegiai“, – teigė parlamentarė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintarė Skaistė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintarė Skaistė

Patvirtintose tyrimo išvadose siūloma Vyriausybei išnagrinėti galimybę sukurti komercinį valstybinį banką, sukurti nuo centrinio banko nepriklausomą priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais. Taip, tikimasi, būtų sugriežtinta vartotojų apsauga.

Siūloma mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo kelių patronuojančių bankų sprendimų, ypač jei jie yra iš vienos šalies.

Generalinei prokuratūrai siūloma įvertinti Vyriausybės sprendimus 2009–2012 metais skolintis ir esą dėl to padarytą 2,1 mlrd. eurų žalą valstybei, taip pat paskolų, kurių palūkanos siekdavo ir 8 proc., teikimą „Sodrai“, taip ją diskredituojant ir reikšmingai sumažinant senatvės pensijų perkamąją galią.

Išvadose yra ir siūlymas prokurorams įvertinant stambiųjų komercinių bankų vaidmenį sukeliant krizės reiškinius Lietuvoje, taip pat jų veiksmus naudojant tarpbankinių palūkanų indeksą Vilibor.

Praėjusį rugpjūtį Generalinė prokuratūra pareiškė neginsianti viešojo intereso dėl galimų pažeidimų, susijusių su 2008–2009 metų tarpbankinių palūkanų indeksu Vilibor, dėl kurio gyventojams buvo išaugusios būsto paskolų litais palūkanos. Anot prokurorų, objektyvių duomenų, kad komercinius bankus prižiūrėjusios institucijos būtų pažeidusios teisės aktus, tyrimo metu negauta.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas žurnalistams ketvirtadienį pasidžiaugė, kad daugiau kaip du metus trukusi epopėja pasibaigė.

„O dėl praktinės naudos. Mano galva, ar davė šis tyrimas naudos centriniam bankui? Ne, nedavė. Ar davė naudos finansinių paslaugų vartotojams? Ne. Ar davė naudos visuomenei? Istoriniu aspektu – taip, praktinės naudos – ne. Tai buvo naudinga vienam asmeniui. Tai buvo viešųjų ryšių akcija – puikiai, strategiškai sudėliota, nes į mūsų daugumą medžiagos reaguota nebuvo, informacija atsirinkta selektyviai“, – dėstė V.Vasiliauskas.

Idėją ištirti, kodėl per krizę 2009–2012 metais tuometiniai valdantieji priiminėjo šalies finansams galbūt žalingus sprendimus, 2017 metais pasiūlė grupė parlamentarų: dauguma skilusių socialdemokratų ir „valstiečių“, taip pat po kelis buvusius „tvarkiečius“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narius.

Tyrimą atliko Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Jam tuo metu vadovavo „valstietis“ Stasys Jakeliūnas, šiuo metu dirbantis Europos Parlamente.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką