2026-05-07 17:13

Seimas spręs, ar leisti maisto produktų gamybą patalpose, jei neatitinka paskirties

Seimas spręs, ar nuo 2027 metų leisti veiklą, jeigu ji neatitinka statinio ar jame esančios patalpos naudojimo paskirties. Toks pakeitimas aktualiausias smulkiems žemės ūkio produkcijos gamintojams.
Nemira Sutkienė
Nemira Sutkienė / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti tai numatančias grupės Seimo narių parašais paremtas Statybos įstatymo pataisas: 50 parlamentarų balsavo už tai, kad jos būtų svarstomos, prieš nebuvo, o susilaikė 14.

Toliau pataisas Seimas svarstys birželio 23 dieną.

Pagal dabar galiojančią tvarką patalpas privaloma naudoti pagal paskirtį. Jeigu numatoma veikla neatitinka pastato naudojimo paskirties, išduoti leidimą tokiai veiklai draudžiama.

Pataisomis siūloma, kad žemės ūkio produktų gamybai būtų galima naudoti patalpas ne pagal paskirtį, tačiau tokiame statinyje nebūtų galima veisti gyvūnų.

Taip pat siūloma numatyti, kad tokiu atveju ūkine veikla užsiimantis verslas nedarytų žalos patalpų bendrasavininkams ir pačiam nekilnojamajam turtui, gyvenamajai aplinkai, nepažeistų kitų asmenų gyvenimo sąlygų.

Pataisas pristatęs „aušrietis“ Remigijus Žemaitaitis teigė, kad išimtys labiausiai reikalingos žemės ūkio produkcijos gamybai: žemdirbiams, smulkiems, vidutiniams ūkininkams, duonos kepėjams, mėsos rūkykloms.

„Bet kuriems, kurie užsiima žemės ūkio produkcijos perdirbimu, pastatas privalo būti perregistruotas iš ūkio paskirties į gamybinę paskirtį. Bet pakeisti paskirties praktiškai nėra galimybės“, – aiškino jis.

„Yra ūkinis pastatas 100 kvadratinių metrų, o gamybinės (patalpos – BNS) yra 12 kvadratų. Negalima keisti net 12 kvadratų, turi keisti visą paskirtį. Arba – yra gyvenamosios paskirties pastatas, pagal higienos normas gali teikti maitinimo paslaugas, bet paskirtis yra ne ta ir negali“, – pridūrė jis.

R. Žemaitaičio tvirtinimu, su problemomis susiduria paramos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros siekiantys žemės ūkio produkcijos perdirbėjai.

Tuo metu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė konservatorė Aistė Gedvilienė priekaištavo, kad išimtis norima surašyti įstatyme, o ne Vyriausybės nutarimu.

„Vyriausybė turėtų įvertinti aplinkybes, patalpas, aprašyti jas, kur kokią veiklą gali vykdyti. Nes jeigu pradėsime daryti išimtis iš įstatymų, tai griausime visą sistemą. Tada pradėsime galbūt gyvenamajame name vykdyti komercines paslaugas, komercinėse gyventi ir taip toliau. Tuomet nebėra prasmės apskritai turėti paskirčių reguliavimo“, – pareiškė ji.

Socialdemokrato Audriaus Radvilavičiaus teigimu, pakeitimais sprendžiama praktinė problema, su kuria susiduria ūkininkai: „Turime sudaryti sąlygas žmonėms dirbti“.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą