Seimas po svarstymo pirmadienį pritarė Vyriausybės siūlymui šalia dabar egzistuojančių 20 ir 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo numatyti tarpinį – 25 procentų laiptelį. Be to, siūloma visas pajamas sumuoti.
Kaip rašo BNS, tame pačiame įstatyme, svarstant jį komitetuose, įrašytas ir prezidento Gitano Nausėdos siūlymas taikyti papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) šeimoms, kurio buvo atsisakyta 2018 metais.
Už įstatymą po svarstymo balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo 40, susilaikė šeši politikai. Seime liko dar vienas balsavimas iki jo priėmimo.
Valdantieji socialdemokratai teigia, kad po reformos turtingieji pagaliau pradės mokėti didesnius mokesčius, pagal europinę praktiką, o tai leis sumažinti skurdą.
Opozicijoje esantys dešinieji sako, kad pakeitimai stabdys verslo plėtrą.
Užvirė diskusijos
Tik pradėjęs svarstyti šiuos klausimus, Seimas paskelbė pusvalandžio pertrauką. O po jos sugrįžus užvirė diskusijos.
Opozicijai priklausančio Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen išreiškė susirūpinimą, kad visuomenei vis dar teigiama, jog nauji mokesčiai įvedami dėl gynybos finansavimo, nors tais pačiais surinktais pinigais ketinama dengti ir kitus valstybės poreikius.
„Kadencijos pradžioje buvo daug kalbama apie tai, kad jos reikia tam, kad būtų pasiektas 5 proc. gynybos finansavimo tikslas, tačiau dabar tik labai naivus ir mūsų politinės diskusijos nesekantis žmogus vis dar tiki, kad šiandien GPM tarifas bus įvedamas dėl to, kad to reikia gynybai. Patys valdantieji nerimauja, ar tikrai pavyks kompensuoti mokesčiais visą paletę, kurią jie yra numatę per išlaidų didinimą kitoms reikmėms“, – kalbėjo politikė.
Anot jos, šie mokesčiai iš tiesų yra didinami, kad būtų įvykdyti socialdemokratės Vilijos Blinkevičiūtės rinkimų metu išsakyti pažadai.
Be to, liberalė mano, kad siūlomi pokyčiai pakenks Lietuvos konkurencingumui ir BVP augimui.
Jai pritarė ir liberalas Eugenijus Gentvilas: „Štai kam jums reikia šių įstatymo pataisų – ne gynybos finansavimui, nes akivaizdu, kad to neliks, bet savo rinkiminių pažadų realizavimui. (...) Dabartinės GPM įstatymo pataisos iš tikrųjų yra vienos ar kelių partijų rinkiminių pažadų, bet ne valstybės interesų vykdymo reikalas“, – teigė jis.
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narė Gintarė Skaistė teigė, kad naujoji mokesčių reforma prieštarauja ankstesnei politikai – vietoj darbo santykių lengvinimo, dabar mokesčių našta didėja ir dirbantiesiems.
„Mūsų Vyriausybė nuosekliai mažino darbo santykių apmokestinimą per neapmokestinimo pajamų dydžio didinimą, taip stiprindama mažai uždirbančių žmonių paskatas dirbti.
Tuo tarpu ši reforma yra visiškai atvirkščia. Tai reiškia, kad didinamas įvairių pajamų apmokestinimas, bet našta krenta ir ant darbo santykių. T. y. tiems žmonėms, kurie dirba pagal darbo sutartis, mokesčiai taip pat didėja“, – aiškino konservatorė.
Tačiau Socialdemokratas Algirdas Sysas opozicijai atkirto, kad nė vieni valdantieji iki šiol nėra sumažinę atskirties.
„Ar mes, kai bandom pakeisti įstatymus, prisimename, ką mes sakom eidami į rinkimus? Visose tribūnuose visi sako, kaip ateis ir sumažins atskirtį. Šitos kalbos tęsiasi 35 metus ir jau daugiau kaip 20 metų atskirtis tokia ir likusi. Lyginamės su kitomis šalimis, bet negalim susilyginti, nes vienintelis būdas sulyginti atskirtį – padidinti mokesčius dideles pajamas gaunantiems“, – kalbėjo socialdemokratas.
Jam pritarė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis.
„Algirdas Sysas svarstymo stadijoje sakė, kad mūsų turtingoji klasė apmokama mažiausiai visame regione, gal net Europoje. Dėl to tą turim taisyti. Apmokestindami išskirtinai dideles pajamas šiuo metu mes tęsiam tai, ką 2017 m. Vyriausybė padarė – kad vidurinei klasei mokestinė našta būtų mažesnė, lyginant su turtingąja klase“, – mintimis dalijosi parlamentaras.
Tuo metu „Valstietis“ Valius Ąžuolas nepritarė, kad šie pokyčiai sumažins atskirtį ir teigė, kad šis įstatymo pakeitimas nėra socialiai teisingas.
„Šis įstatymo projektas gerai apibūdina Orvelo ūkį, kur yra lygūs ir lygesni. (...) Aš suprantu, kad pagrindinis tikslas buvusios, dabartinės Vyriausybės prismaugti individualią veiklą, nes ten yra blogiečiai ir reikia juos bausti už tai, kad stengiasi ir dirba“, – kalbėjo valstietis.
O „valstietis“ Bronius Ropė teigė, kad progresinis apmokestinimas yra neteisingas, nes vienodai apmokestina pajamas, neatsižvelgiant į tai, kiek pastangų ar darbo valandų prireikė joms uždirbti.
„Man šiek tiek nesuprantama, kad sudedam pajamas, nesvarbu, kaip jos uždirbtos, iš kur jos atsirado ir įvedam progresyvumą. Bet kada paanalizuoji ir pažiūri – vienas žmogus didesnes pajamas uždirba per darbo dieną – 6/8 val., o kitas dirba 10,12,14 valandų, kad kažką užsidirbti. Mes vienodai uždedam progresyvumą, nesvarbu kokį indėlį įdėjo į darbą“, – kalbėjo jis.
Siūlo progresinį GPM
Valdantieji siūlo 3 GPM tarifo laiptelius: 20 proc., 25 proc. ir 32 proc. Tuo metu anksčiau siūlyto aukščiausio, 36 proc. tarifo, nuspręsta atsisakyti.
Pagal projektą, metinėms pajamoms iki 36 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) (apie 84,1 tūkst. eurų „ant popieriaus“) būtų taikomas 20 proc. tarifas, nustatant kai kurias išimtis.
Pajamoms nuo 36 iki 60 VDU (apie 140,2 tūkst. eurų) būtų taikomas 25 proc. tarifas, o likusioms didesnėms pajamoms – 32 proc. apmokestinimas.
Tokie GPM tarifai būtų taikomi bendrai metinei visų rūšių pajamų sumai, išskyrus dividendus ar tantjemas, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, pajamas, gautas už anksčiau nei prieš penkerius metus įsigytų akcijų ar pajų pardavimą, pasibaigus gyvybės draudimo sutarčiai arba ją nutraukus, taip pat iš pensijų fondo gautą išmoką ar pajamas iš investicinės sąskaitos. Šioms pajamoms būtų taikomas 15 proc. GPM tarifas.
Pajamų „lubos“, nuo kurių veiklą vykdant su verslo liudijimu pajamos būtų apmokestinamos 15 proc. tarifu, didinamos iki 50 tūkst. eurų. Iki šiol jos siekia 45 tūkst. eurų.
