Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 lapkričio 18d. 16:59 , Atnaujinta: 2021 lapkričio 18d. 18:00

Siūlymas apmokestinti plastikinius maišelius rinkoje sutinkamas be džiugesio

„Lidl“ tampa pirmuoju iš didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje, kuriame nebelieka vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / „Lidl“ tampa pirmuoju iš didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje, kuriame nebelieka vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių
Seime įregistruotą įstatymų pataisą, kuria siūloma apmokestinti itin lengvus plastikinius maišelius, prekybininkai sutinka nevienareikšmiškai. Vieni tvirtina, jog tokie pokyčiai atneštų naudos, kiti nurodo, jog kaip alternatyva siūlomi popieriniai maišeliai nepatogūs klientams. Treti nuo vertinimų susilaiko ir primena dėl pandemijos atsiradusius saugumo reikalavimus. Tuo metu prekybos tinklai skaičiuoja, jog tokių maišelių išdalijama šimtais milijonų vienetų per metus.

Ketvirtadienį Aplinkos apsaugos bei Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymų pataisas Seime ketvirtadienį registravo Laisvės frakcijai priklausantys Kasparas Adomaitis, Morgana Danielė, Monika Ošmianskienė, Vytautas Mitalas bei Ieva Pakarklytė, konservatoriai Kristijonas Bartoševičius ir Aistė Gedvilienė, taip pat Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.

Jomis siūloma uždrausti prekybos centruose nemokamai dalyti lengvus plastikinius maišelius.

„Įstatymų projektuose įtvirtintas draudimas paskatintų vartotojus vietoje lengvų plastikinių pirkinių maišelių rinktis alternatyvius: popierinius ar daugkartinius maišelius, o verslus – tiekti rinkai tvaresnes alternatyvas bei didinti pirkėjų sąmoningumą“, – tvirtina pokyčių rengėjai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Lidl“ tampa pirmuoju iš didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje, kuriame nebelieka vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Lidl“ tampa pirmuoju iš didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje, kuriame nebelieka vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių

Projekto aiškinamajame rašte pateikiamas prekybos tinklo „Rimi“ pavyzdys, kuris 2020 metais Estijoje apmokestino labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius (vieno labai lengvo plastikinio pirkinių maišelio kaina – 0,05 Eur). Teigiama, kad po tokio prekybos tinklo sprendimo priėmimo labai lengvų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo kiekis sumažėjo apie 70 proc.

Pataisomis taip pat siūloma uždrausti higienos produktus, turinčius smulkių mikroplastiko dalelių, kurios nuplaunamos į nuotekų sistemą ir teršia vandenį, taip pat įtvirtinti bioskaidžių ir kompostuojamų pakuočių ženklinimą.

Įstatymas galėtų įsigalioti nuo 2022 metų liepos 1 d.

Pritaria iniciatyvai

Prekybos tinklo „Iki“ atstovė spaudai Vaida Budrienė 15min teigė, kad įmonei tvarumas labai svarbus, todėl pritaria visoms tvarumo didinimo iniciatyvoms. Jos nuomone, maišelių apmokestinimas galėtų padėti žengti didesnį bei spartesnį žingsnį link plastiko mažinimo.

„Šiuo metu įmonės veikloje susidaranti plastiko plėvelė yra surenkama ir perdirbama į „Iki“ tinkle parduodamus maišelius“, – nurodė ji.

Asmeninio archyvo nuotrauka/Vaida Budrienė, „Iki“ komunikacijos vadovė
Asmeninio archyvo nuotrauka/Vaida Budrienė, „Iki“ komunikacijos vadovė

Be to, V.Budrienės teigimu, 2021 m. vasarą visose „IKI EXPRESS“ parduotuvėse buvo atsisakyta plastikinių maišelių pardavimo. Taip pat šiuo metu galima įsigyti tik popierinius maišelius.

„Taip pat visose mūsų parduotuvėse yra sudarytos sąlygos įsigyti daugkartinius vaisių ir daržovių maišelius. Jų pardavimai per pirmus 10 šių metų mėnesių augo beveik 20 proc. Popierinių maišelių pardavimai dvigubėjo. Taigi, tai rodo, kad pirkėjams tvarumas irgi labai svarbus“, – aiškino ji.

Be to, V.Budrienė pridėjo, jog nedidelių plastikinių maišelių vien „Iki“ prekybos tinkle išdalijama apie 100 mln. vienetų.

Pirkėjams nebūtų patogu

„Norfos“ atstovas Darius Ryliškis paklaustas, kaip vertina iniciatyvas dėl plastiko, atsakė, jog jų būna įvairiausių. Konkrečiai kalbant apie šią, anot jo, pirkėjams tai būtų nepatogu ir nenaudinga.

„Tada teks į laikraščius vynioti produktus ir nežinau, kur juos dėti. Popieriniai maišeliai brangūs. Tai nenaudinga, nes, visų pirma, pirkėjams kainuos, o popierius nėra toks patogus“, – nurodo jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Hyper Norfa“ prekybos centras Vilniuje
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./„Hyper Norfa“ prekybos centras Vilniuje

D.Ryliškis mano, jog įvedus mokestį už maišelius, juos pirkėjai vis tiek imtų, bet jų skaičius sumažėtų.

„Žmonės taupytų pinigus, bet patogumo prasme pirkėjui tai nebūtų patogu. Jei vis dėlto toks sprendimas būtų priimtas, tuomet ir vertintume jį visapusiškai“, – komentavo jis.

„Reikia vertinti platesniame kontekste“

Tuo metu Liudvikas Aleliūnas, „Rimi Baltic“ Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas, nuomonės, kaip vertina iniciatyvą, nepateikė. Anot jo, ši nauja reguliavimo iniciatyva bus aptarta prekybos įmonių bendruomenėje, kad galėtų iš visų pusių įvertinti svarbius niuansus bei rizikas.

„Naujoji iniciatyva turėtų būti aptarta išsamiau, kad galimą jos poveikį galėtume įvertinti atsižvelgdami į svarbius aspektus“, – paklaustas, ar tai kaip nors paveiktų patį prekybos tinką, teigė jis.

Asmeninio archyvo nuotr./Liudvikas Aleliūnas
Asmeninio archyvo nuotr./Liudvikas Aleliūnas

Komentuodamas Estijos pavyzdį, L.Aleliūnas sakė, jog ją reikia vertinti platesniame kontekste. Čia svarbūs ne tik aplinkosaugos, bet ir higienos, maisto saugos, ekonominiai, pandemijos valdymo, kiti lokalūs aspektai.

„Todėl pradėta diskusija bus naudinga ir paskatins šią iniciatyvą išanalizuoti, turint omenyje jos kompleksiškumą ir šios dienos situaciją“, – nurodo jis.

Tiesa, L.Aleliūnas tvirtino, jog „Rimi“ turi daugybę iniciatyvų, skirtų plastiko naudojimo mažinimui. Yra tobulinamos privačios etikės pakuotės, mažinant plastiko medžiagos panaudojimą, „Nulio atliekų“ stotelės, kur produktus galima įsigyti su savo daugkartinėmis pakuotėmis, skatinimas pirkėjus naudotis daugkartiniais apsipirkimo krepšiais bei maišeliais sveriamiems produktams.

„Daugkartiniai medžiaginiai maišeliai turėtų pakeisti vienkartinius plastikinius maišelius, tačiau šis naujas įprotis vartotojams formuojasi pamažu. Transportuoti produktus be maišelio ne visada yra įmanoma – tai gali būti ir riešutai, kiti smulkūs produktai, produktai, kurie turi drėgmės, yra tepūs ir pan.

Todėl vienkartiniams maišeliams turime pirkėjui pasiūlyti alternatyvą. Visomis prasmėmis efektyviausias būdas pirkėjams yra atsinešti savo pačių daugkartinius maišelius ir juos naudoti visur, kur tik galima. Mes savo ruožtu laikomės maisto saugos taisyklių ir stengiamės sudaryti geriausias, patogiausias sąlygas, kad būtų išlaikytas ir patogumo aspektas, ir higienos normos“, – komentavo jis.

„Rimi“ duomenimis, palyginus su 2019 metais vienkartinių maišelių sunaudojimas šiame prekybos tinkle sumažėjo 18 proc., o lyginant su 2020 m. – 2 proc.

123RF.com nuotr./Plastikinis maišelis
123RF.com nuotr./Plastikinis maišelis

Pandemija dėmesį telkia į saugumą

Ernesta Dapkienė, „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė, tvirtino, jog visi plastikiniai maišeliai tinklo parduotuvėse yra tinkami perdirbti.

„Žinoma, svarstome įvairius pasiūlymus, kaip būtų galima sumažinti plastikinių maišelių suvartojimą mūsų parduotuvėse. Tačiau pastaruoju metu šiuos skaičius veikia ir pandemija, dėl kurios didesnis dėmesys skiriamas saugumui užtikrinti“, – nurodė ji.

„Maxima LT“ nuotr./Ernesta Dapkienė
„Maxima LT“ nuotr./Ernesta Dapkienė

E.Dapkienės teigimu, plastikinių maišelių kasmet suvartojama mažiau – 2021 metais šis pokytis siekia 35 proc. per mėnesį, palyginti su 2019 metais.

„Mūsų visų įpročiai yra svarbiausias veiksnys, siekiant pokyčių tvarumo klausimais“, – įsitikinusi ji.

Siūlymo nekomentuoja

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė 15min teigė, jog politinių klausimų ir sprendimų ji nekomentuoja, bet į plastiko mažinimą žiūrima atsakingai.

„Siekiant sumažinti sunaudojamų plastikinių maišelių kiekį, jau esame asortimente pirkėjams pasiūlę ir daugkartinius maišelius vaisiams, daržovėms bei biriems produktams. Šie maišeliai rekomenduojami kaip alternatyva vienkartiniams plastikiniams maišeliams, paprastai naudojamiems susidėti šiems produktams.

Taip pat 2020 metų pradžioje tapome pirmuoju iš didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje, atsisakiusiu visų vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių. Taip per metus sumažiname apie 90 tonų plastiko“, – teigė ji.

„Vilniaus vandenys“: teršalų nuotekose vis daugėja

Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ vadovas, palaiko siūlymą ir teigia, kad plastiko minkštiklių, mikroplastikų kiekiai nuotekose sparčiai auga, kasmet šių teršalų su nuotekomis atiteka vis daugiau.

„Prieš dešimtmetį mums, vandentvarkininkams, šie teršalai dar nebuvo žinomi, dabar jie jau rikiuojasi dažniausiai aptinkamų ir sparčiausiai augančių teršalų nuotekose dešimtuke. Šių teršalų koncentracijos augimas nuotekose buvo fiksuojamas net griežto karantino laikotarpiu, kai dauguma įmonių buvo gerokai sumažinusios veiklos apimtis. Tai, visų pirma, rodo nekontroliuojamai augantį šių medžiagų vartojimą buityje“, – žiniasklaidai atsiųstame komentare tvirtina jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Marius Švaikauskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Marius Švaikauskas

Taip pat M.Švaikauskas siūlo Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimu mikroplastiko draudimą išplėsti, apimant sintetinę tekstilę, padangas, dažus ir kt.

„Įstatymo projekte siūloma uždrausti mikroplastikus kosmetiniuose gaminiuose. Tačiau tarptautiniuose aplinkosauginiuose tyrimuose padaryta išvada, kad vandenyne mikroplastiko kiekis iš asmens higienos produktų sudaro vos 2 proc., kai, pavyzdžiui, net 35 proc. mikroplastiko patenka iš sintetinės tekstilės pramonės. Skalbiant sintetinius drabužius, vienas drabužis gali išleisti daugiau nei 1900 mikroplastikų (<1 mm) per kiekvieną skalbimo ciklą“, – nurodo jis.

Neliko vienkartinio plastiko

15min primena, kad nuo šių metų liepos 3 dienos parduotuvėse neliko vienkartinio plastiko gaminių – stalo įrankių, lėkščių, šiaudelių, gėrimų maišiklių, oro balionų lazdelių, plastikinių ausų krapštukų, puodelių. Taip pat draudžiama tiekti maišelius, kurie yra gaminami iš aerobiškai skaidaus plastiko.

Išpardavus likučius, pirkėjai neturėtų gauti:

  • aerobiškai skaidaus plastiko (kurio sudėtyje yra priedų, kuriems oksiduojantis plastikas susiskaido į mikrodaleles arba vyksta cheminis skilimas) gaminių;
  • šių vienkartinių gaminių, jei juose yra bent truputis plastiko (įskaitant biologinės kilmės ir biologiškai skaidų plastiką):
    • lėkščių,
    • stalo įrankių (šakučių, peilių, šaukštų, lazdelių),
    • šiaudelių,
    • gėrimų maišiklių,
    • oro balionėlių lazdelių,
    • kosmetinių krapštukų;
  • išplėstojo polistireninio putplasčio (EPS) pagamintų vienkartinių:
    • gėrimų indelių, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius,
    • gėrimų taros, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius,
    • maisto, skirto vartoti be papildomo paruošimo, taros (dėžutės su dangteliais arba be jų).

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:16:45
47:36

Video

02:04
01:51
01:31

Adventur 2022

Maistas

URBAN˙/

Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką