Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 8d. 08:59

Seime – siūlymas mažinti mokesčius, nes nėra kam išdalinti 200 milijonų eurų

Grynieji eurai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Grynieji eurai

Garantinio ir ilgalaikio darbo išmokų fonduose – po 100 milijonų eurų, ir mažai kas naudojasi tais pinigais dėl palankios ekonominės situacijos. Todėl Seime kilo idėja mažinti darbdavių mokesčius į šiuos fondus. Tačiau ekonomistai siūlo neskubėti – bedarbių gatvėse gali padaugėti kilus rimtesnei krizei.

Siekiant sumažinti darbdavių mokestinę naštą – įmokas į garantinio ir ilgalaikio darbo išmokų fondus sumažinti nuo 0,16 procento iki 0,1 procento, tokį pasiūlymą Seime įregistravo socialdemokratas Algirdas Sysas. Tačiau ekonomistai ragina dėmesį kreipti kitur – į užimtumo skatinimą, nedarbo lygio mažėjimą, skurdo problemų sprendimą.

Mažinti įmokas, didinti išmokas

„Tiek garantinio, tiek ilgalaikio darbo išmokų fondai dirba jau ne vienerius metus, jų lėšos pastoviai auga ir yra didesnės nei kasmetinės išlaidos. Abiejų biudžetų fondų sąmatose matosi, kad jų biudžetas 2020 m. pabaigoje sieks beveik po 100 mln. eurų“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Pasak A.Syso, garantinio fondo išmokų gavėjų skaičius nuolat mažėja. 2019 m. planuojamas gavėjų skaičius buvo 9150, o laukiama 7462.

Kalbant apie Ilgalaikio darbo išmokas, šiais metais tikimasi, kad jomis pasinaudos ne daugiau kaip 10 tūkst. darbuotojų, o įmokos viršija išlaidas tris kartus.

Kaip rašoma aiškinamajame projekto rašte, siekiant sumažinti darbdavių mokestinę naštą, siūloma sumažinti įmokas į garantinio ir ilgalaikio darbo išmokų fondus nuo 0,16 procento iki 0,1 procento. Be to, dėl išmokų gavėjų skaičiaus mažėjimo, padidinti garantinio ir llgalaikio darbo išmokų fondų išmokas.

Apie Ilgalaikį darbo išmokų fondą 15min jau rašė. Jis įsteigtas 2017 m. „Sodroje“.

Nuo tų metų vidurio vidurio atleistiems darbuotojams, kurie vienam darbdaviui dirbo bent 5 metus, priklauso papildomos ilgalaikio darbo išmokos. Dirbusiems 5-10 metų – vieno mėnesio atlyginimo išmoka, dirbusiems 10-20 metų – dviejų atlyginimų, o dirbusiems daugiau nei 20 metų – trijų atlyginimų į rankas išmoka.

Dabar siūloma dirbusiems 10-15 metų mokėti dviejų mėnesio atlyginimų išmoką, dirbusiems 15-20 metų mokėti trijų mėnesių atlyginimų išmoką, o dirbusiems 20 metų ar daugiau numatoma keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai

Garantinį fondą nuo 2017 m. taip pat administruoja „Sodra“. Jis skirtas užtikrinti garantijas darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokam.

Taip pat siūloma padidinti išmokas darbuotojams iš už nepanaudotas kasmetines atostogas – mokėti piniginę kompensaciją, neviršijančią iki dviejų minimalių mėnesio algų. Dabar tokia kompensacija neturi viršyti vienos minimalios mėnesio algos.

N.Mačiulis: tai nėra pagrindinė mokestinė našta

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijaus Mačiulis 15min teigė nemanantis, kad minėtų įmokų dydžių sumažinimas yra esminis mokestinis pakeitimas.

„Tai nėra pagrindinė mokestinė našta, kurią moka darbuotojai ir darbdaviai. Reikėtų daugiau diskutuoti apie neapmokestinamą pajamų dydį, apie kitus mokesčius, kurių pagalba būtų galima užtikrinti, kad nedarbo lygis toliau nebedidės“, – kalbėjo ekonomistas.

Tai nėra pagrindinė mokestinė našta, kurią moka darbuotojai ir darbdaviai. Reikėtų daugiau diskutuoti apie NPD, kitus mokesčius, kurių pagalba būtų galima užtikrinti, kad nedarbo lygis toliau nebedidės, – sakė N.Mačiulis.

Jo teigimu, nedarbo lygis vasarą buvo nukritęs iki 5,7 proc., dabar pakilo iki 6,5 proc. N.Mačiulis sako, kad daugiau dėmesio reikėtų sutelkti į užimtumo skatinimą.

Mato Miežonio nuotr./Nerijus Mačiulis
Mato Miežonio nuotr./Nerijus Mačiulis

Kalbant apie garantinio ir ilgalaikio darbo išmokų fondus, „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto teigimu, nepaisant to, kad didelės sumos pinigų galbūt nėra taip greit išnaudojamos kaip tikėtasi anksčiau, jie reikalingi.

„Gali labai greitai susidaryti situacija, kai jie visi staiga bus išnaudoti. Fondų tokia ir yra funkcija, kad jie kurį laiką būna neįdarbinti, bet tai yra finansinė pagalba, kuria naudojasi valstybė ir gyventojai tuomet, kai ekonominė aplinka būna prastesnė“, – sakė jis.

R.Lazutka: lėšos nepanaudojamos

Paklaustas, kaip vertina įmokų į garantinio ir ilgalaikio darbo išmokų fondus sumažinimą nuo 0,16 procento iki 0,1 procento, Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka sakė, kad teigiamai.

„Gerai vertinu, todėl, kad ten nepanaudojamos tos lėšos“, – kalbėjo jis.

R.Lazutka neslėpė apskritai prastai vertinantis ilgalaikio darbo išmokų fondo idėją.

„Mano siūlymas būtų išvis jį uždaryti ir tiesiog pakoreguoti nedarbo draudimo taisykles įstatyme“, – pakeitimus siūlė ekonomistas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Romas Lazutka
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Romas Lazutka

Jo nuomone, šio fondo lėšoms šiuo metu nėra poreikio, tačiau apskritai „Sodros“ lėšoms – yra. R.Lazutka atkreipia dėmesį į tai, kad reikia spręsti skurdo problemas, vien 40 proc. pensininkų gyvena skurde.

„Fondas susikaupė didelis, todėl, kad yra ekonomikos pakilimas ir nėra poreikio tokioms lėšoms. Tuo tarpu poreikis „Sodra“ lėšoms šiaip yra, kalbama apie pensijas, 3 eurus ieško kaip pridėti prezidentas“, – pastebi jis.

Komentarai: 18

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:17
02:31
01:50

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką