Dabar populiaru
Publikuota: 2016 spalio 12d. 16:22

Iššūkis – kompiuteris: kas senjorams sunkiausia?

Senjoras su kompiuteriu
123rf.com nuotr. / Senjoras su kompiuteriu

Vieni aktyviausių bibliotekose vykdomų kompiuterinio raštingumo mokymų dalyvių – senjorai. Pasak mokymus vedančių specialisčių, garbaus amžiaus žmones į mokymus atveda ir vaikai, anūkai, o kai kurie, pažadinti smalsumo, ateina patys. Senjorai nori ir išmokti pasižiūrėti autobuso tvarkaraštį internete, ir perkelti nuotraukas, ir susiskambinti su užsienio giminaičiais. Kaipgi sekasi senjorams prisijaukinti technologijas?

Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje kompiuterinio raštingumo pradmenų mokymai prasidėjo dar 2009-aisiais su projektu „Bibliotekos pažangai“. Skaitytojų aptarnavimo centro vyriausioji bibliotekininkė Karolina Šutova tikina, kad senjorus iš tiesų galima vadinti aktyviausiai į minėtus mokymus įsitraukusia grupe, norinčiųjų – netrūksta.

Paklausta, kas dažniausiai paskatina senjorus pasiryžti mokymams, K. Šutova vardijo įvairias priežastis. Neretai tėvus, senelius mokytis naudotis kompiuteriu paragina vaikai ar anūkai. Būna, kad kompiuterį jiems padovanoja, tai būna dar didesnė paskata mokytis juo naudotis. Vis dėlto, Skaitytojų aptarnavimo centro vyriausioji bibliotekininkė pabrėžė, kad nemažai ir tokių, kurie yra smalsūs, taigi pasiryžta patys.

Senjorus iš tiesų galima vadinti aktyviausiai į minėtus mokymus įsitraukusia grupe, norinčiųjų – netrūksta.

Tų, kurie išdrįsta praverti bibliotekos duris ir pradėti mokslus, laukia įvairių kompiuterinių įgūdžių mokymai – nuo paprastų kompiuterinio raštingumo ir interneto pradmenų iki el. pašto susikūrimo ir naudojimo bei socialinių programėlių. „Dar yra mokymų blokas, skirtas „Microsoft Office“ programoms „Word“, „Excel“ ir „Power Point“. Šie mokymai yra skirti labiau pažengusiems vartotojams“, – pasakojo K. Šutova.

Nuo baimės iki atminties spragų

Mokyti žmones, apskritai, yra gana didelis iššūkis, nes visi esame skirtingi, ir dėl charakterio savybių, ir dėl mąstymo – paklausta, su kokiais sunkumais susiduria mokydama senjorus, svarstė K. Šutova. „Man asmeniškai yra sunkiausia dirbti su grupe, kurioje yra labai skirtingo lygio mokiniai – vieni jau šiek tiek įgudę, nebijantys kompiuterio, turintys konkrečių klausimų, o kiti – net akyse jo nematę, bet įsivaizduojantys, kad per savaitę viską išmoks“, – mintimis dalijosi pašnekovė.

123rf.com nuotr./Senjoras su kompiuteriu
123rf.com nuotr./Senjoras su kompiuteriu

Tačiau, pasak K. Šutovos, jeigu žmogus nori išmokti ir stengiasi pats viską perprasti, tai dirbti su juo nėra sunku, o atvirkščiai, yra smagu. „Ir tai nepriklauso nuo amžiaus grupės. Sunkiausia yra dirbti su tokiais, kurių požiūris „štai atėjau, atsisėdau ir nieko neveiksiu, o jūs mane išmokykite“, – pastebėjo senjorus mokanti moteris.

Kalbėdama apie garbaus amžiaus žmones, specialistė tikino, kad noro jiems tikrai netrūksta, tačiau kartais vis dėlto koją, deja, pakiša baimė.

Skaitytojų aptarnavimo centro vyresnioji bibliografė Giedrė Narbutaitė pastebėjo ir tai, kad daugelį vyresnio amžiaus kursantų kausto baimė. „Jie bijo padaryti ką nors bloga, sugadinti. Dažnas nežino, kas yra kursorius ir kad jis susijęs su pele. Senjorai atsiprašinėja dėl savo lėtumo, nes jie nežino, kaip išsidėsčiusios klaviatūros raidės. Bet po to, kai jie įveikia savo baimes, sulaukiame daug padėkų ir šypsenų“, – pasakojo specialistė.

Kalbėdama apie garbaus amžiaus žmones, specialistė tikino, kad noro jiems tikrai netrūksta, tačiau kartais vis dėlto koją, deja, pakiša baimė.

Siekiant efektyvaus mokymo ir mokymosi, itin naudinga išmoktus dalykus pasikartoti namuose. Būtent todėl neturintiems kompiuterio namuose, pasak Skaitytojų aptarnavimo centro vyriausiosios bibliotekininkės Linos Vidrinskienės, būna sudėtingiau. Tačiau moteris pridūrė, kad tokiais atvejais senjorai visada laukiami pačioje bibliotekoje, kur ne tik patys gali pasipraktikuoti, bet ir pasiklausti, jei kas vis dar neaišku.

Kalbėdama apie senjorų mokymą Skaitytojų aptarnavimo centro vyresnioji bibliotekininkė Justina Juciūtė atkreipė dėmesį, kad mokant senjorus tiesiog reikia kantrybės. „Kiek vedžiau mokymus, visi senjorai buvo labai smalsūs ir turėdavo labai daug klausimų. Tikrai matyti, kad jiems įdomu ir jie nori išmokti. Sunkiausia galbūt tai, kad ne visi turi vienodas žinias.

Vieni greičiau gaudosi, kitiems reikia daugiau laiko. O senjorams labiausiai reikia laiko ir dėmesio – visi klausimai turi būti atsakyti. Reikia turėti kantrybės. Kartais atrodo, kad labai aiškiai pasakai – štai čia yra slaptažodis, jį reikia įsiminti, geriausia būtų užsirašyti, saugoti, nesakyti kitiems. Po kelių minučių girdi klausimą – o tai kas tas slaptažodis? Kur jį įvesti? Kodėl man niekas neveikia? Bet jeigu nori, viskas yra įmanoma, lėčiau ar greičiau. Mes visuomet esame pasiruošusios padėti – ne tik mokymų metu“, – aiškino specialistė.

123rf.com nuotr./Senjorai su kompiuteriu
123rf.com nuotr./Senjorai su kompiuteriu

Nuo skambučių į užsienį iki bankininkystės

Paklausus, kokie senjorų lūkesčiai, ką jie tikisi atrasti interneto platybėse, A.Mickevičiaus Skaitytojų aptarnavimo centro bibliotekininkės tikino, kad šiuo klausimu senjorai nesiskiria nuo kitų.

Vyresnio amžiaus žmonės nori naršyti žinių portaluose, ieškoti visokios informacijos, nori naudotis el. bankininkyste ir el. paštu, registruotis į polikliniką, naudotis „Skype’u“, kartais nori kurti poeziją arba rašyti atsiminimus.

Senjorus domina interneto platybės – naujienų portalai, autobusų ir troleibusų tvarkaraščiai, nori išmokti naudotis el. paštu ir neretai tik pasimokę supranta, kad ir „Word“ programa galima daug nuveikti.

Senjorus domina interneto platybės – naujienų portalai, autobusų ir troleibusų tvarkaraščiai, nori išmokti naudotis el. paštu.

„Senjorus domina interneto platybės – naujienų portalai, autobusų ir troleibusų tvarkaraščiai, nori išmokti naudotis el. paštu ir neretai tik pasimokę supranta, kad ir „Word“ programa galima daug nuveikti. Šiek tiek mažiau domisi elektronine bankininkyste, tačiau džiaugiasi sužinoję, kad „Swedbank“ darbuotojai moko pačiame banke“, – komentavo L. Vidrinskytė.

Skaitytojų aptarnavimo centro vyresnioji bibliografė Giedrė Narbutaitė tikino, kad senjorų tikslai įvairūs – vieniems reikia pažymėjimo, kad baigė kompiuterinio raštingumo kursą, antriems šiaip smalsu. „Na, o didelė dalis kursantų ateina todėl, kad jų vaikai ar giminės gyvena užsienyje ir jie norėtų nemokamai su jais susisiekti: parašyti elektroninį laišką, susikurti „Facebook“ paskyrą ar susiskambinti „Skype“ programa“, – kas domina senjorus, pasakojo specialistė.

J. Juciūtė pridūrė, kad neretai senjorai nori tiesiog patys be vaikų ir anūkų pagalbos mokėti naudotis kompiuteriu. Štai per paskutinius mokymus, pasak pašnekovės, dalyviai klausinėjo, ar būtų galima pasimokyti apie USB laikmenas ir kaip perkelti nuotraukas į kompiuterį iš mobiliojo telefono.

Kiekvienas norintis patobulinti savo kompiuterinio raštingumo įgūdžius ar padėti atrasti interneto galimybes pažįstamiems, giminėms, vyresnio amžiaus tėvams gali atvykti ar atvesti artimuosius į viešosios interneto prieigos taškus. Šie įsteigti ir vystomi naudojant Europos Sąjungos fondų lėšas.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką