Anot jo, Simonas Freakley dirbo su keliomis tarptautinėmis garsiomis teisininkų, informacinių technologijų ir audito įmonėmis, tokiomis kaip „Deloitte“, „Kroll“.
Paskutinį 235 tūkst. eurų (811 tūkst. litų) Lietuva „Snoro“ bankroto administratoriui pervedė šių metų sausio 12 d.
V.Vasiliauskas lygino Lietuvos sumokėtą sumą banko administratoriui su kitų šalių mokėjimais administratoriams bankrutavus jų bankams.
„Tikrai nemanau, kad kažkuo skiriamės“, – pabrėžė V.Vasiliauskas.
Be to, Lietuvos banko vadovo teigimu, Lietuvos mokesčių mokėtojai nenukentėjo samdant brangų tarptautinį administratorių.
„Visos administravimo išlaidos yra dengiamos iš „Snoro“ masės. (...) Lietuva, dovanokit, kad taip tiesiai pasakysiu, yra čia ne prie ko. Čia yra kreditorių klausimas“, – pabrėžė V.Vasiliauskas.
Jis tikino nesumenkinąs lietuviškų administratorių patirties, tačiau su S.Freakley derėjęsis atsižvelgiant į jo tarptautinę patirtį.
„Snoro“ byla yra tarptautinė, tai reikėjo ir administratoriaus su tokia patirtimi", – pabrėžė Lietuvos banko vadovas.
V.Vasiliauskas pripažino, kad Lietuva nuoširdžiai tikėjosi, kad laikinasis administratorius dirbs Lietuvoje mėnesį ir padės parengti banko pertvarkymo planą, kad jis veiktų toliau.
„Tačiau pamatę pirmą jo ataskaitą supratome, kad bankrotas neišvengiamas, todėl administratorius Lietuvoje dirbo aštuonias dienas“, – pripažino V.Vasiliauskas.
Tiesa, Seimo narys A.Butkevičius pastebėjo, kad nepaisant trumpesnio darbo Lietuvoje laiko, S.Freakley gavo mėnesiui suderėtą atlygį – 140 tūkst. eurų (483 tūkst. litų).
V.Vasiliauskas pažymėjo, kad paprastai pasaulyje administratoriams mokama ne už darbo dienas, o už darbo valandas. Jo teigimu, S.Freakley per trumpesnį laiką nudirbo visus darbus, kurių iš jo buvo tikimasi per mėnesį.
Kalbėdamas apie bankroto administratoriaus atlygį, V.Vasiliauskas priminė, kad su Neilu Cooperiu šiuo metu dirba apie 100 žmonių: 70 užsieniečių ir 30 lietuvių. Už visą bankroto administratoriaus komandos darbą, konsultantų samdymą teismas preliminariai iš „Snoro“ sąskaitos per tris mėnesius jam yra leidęs panaudoti ne daugiau kaip 60 mln. litų.
Lietuvos banko valdybos pirmininkui teko pripažinti, kad „Snoro“ bankroto administratorius kol kas ne itin gerai atlieka tik vieną savo funkciją – prastai bendrauja su Lietuvos politikais, žurnalistais ir banko kreditoriais.
„Komunikacijoje problemų yra, tai turiu pripažinti“, – sakė V.Vasiliauskas. Pasak jo, menką bendravimą lemia „kultūriniai skirtumai“.
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas tikina, kad priimant sprendimus dėl „Snoro“ viskas daryta pagal įstatymus ir atsižvelgiant į ekonominius rodiklius.
Jis dar kartą pabrėžė, kad „Snoro“ bankrotas buvo neišvengiamas, o Lietuvos banko valdyba visus veiksmus atliko tinkamai.
„Nieko nebūčiau daręs kitaip, kito pasirinkimo nebuvo. Lygiai taip pat elgčiausi kitu panašiu atveju.
Pasak jo, labai svarbu, kad Lietuvos bankui pavyko užkirsti kelią visų Lietuvos indėlininkų panikai.
Seimui V.Vasiliausko pristatytą prezentaciją galite paskaityti ČIA.
