Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 7d. 15:15 , Atnaujinta: 2019 spalio 7d. 17:00

Siūlo didesnius mokesčius kitąmet: brangtų degalai, degtinė, rūkalai, NT mokestį pajus ir vidutiniokai

Degalai
123rf.com nuotr. / Degalai

Finansų ministerija pateikė derinti naujus mokestinius pakeitimus, pagal kuriuos kitąmet siūloma padidinti akcizus bei kitus mokesčius. Brangtų degalai, rūkalai, alkoholis, daugiau gyventojų tektų mokėti NT mokestį. Ekspertai jau dalijasi nuogąstavimais, kad gyventojai skaudžiausiai pajus būsto mokestį – dėl to gali mažėti prekyba butais, nuskriausti liks ir ekonominės klasės būstų pirkėjai.

Akcizai alkoholiui, tabakui ir degalams

Siūloma kitąmet didinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams, žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rūkalai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rūkalai

Jei Seimas pritars, 0,5 litro stipraus alkoholio gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro.

1 litro benzino kaina galėtų padidėti apie 0,04 euro, 1 litro dyzelino ir žemės ūkio veikloje naudojamo dyzelino – apie 0,03 euro.

20 vienetų pakelis kaitinamojo tabako produktų brangtų apie 0,33 euro.

Akcizų pakeitimai į biudžetą suneštų 53,5 mln. eurų papildomų pajamų.

Anksčiau Seimas buvo patvirtinęs mažesnį akcizų didėjimą tabako gaminiams. Pvz., buvo numatyta kaitinamojo tabako akcizus didinti 14,4 proc. o dabar jie didės 65 proc.

A.Svitojus: gerai, kad nedidino labiau

Žemės ūkio rūmų vadovas Arūnas Svitojus sako, kad toks nuosaikus didinimas yra geriau nei drastiškas šuolis.

„Gerai, kad akcizas degalams nedidėjo drastiškai. Regis, pavyko įtikinti institucijas to nedaryti“, – 15min sakė A.Svitojus. Jis priminė, kad akcizas žymėtam dyzelinui šios kadencijos metu jau buvo didintas.

„Žinoma, ekonomika lėtėja visur, ir biudžetui reikia daugiau pajamų“, – kalbėjo Žemės ūkio rūmų vadovas.

Mokesčiai užguls daugiau NT savininkų

Taip pat žadama labiau padidinti mokesčius NT savininkams fiziniams asmenims.

150 tūkst. eurų vertės būstas per metus atsieitų 250 eurų, 200 tūkst. eurų – 500 eurų.

Finansų ministerija siūlo apmokestinti visus asmenis, kurie turi NT, verto daugiau nei 100 tūkstančių eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. Eur per metus.

Tiesa, mokesčių ekspertė Rūta Bilkštytė feisbuke pasidalino abejonėmis, ar nebus daugiau mokančiųjų. Jos manymu, nekilnojamojo turto kainos turėtų kristi, nes atsiras daugiau parduodančių.

Turintiems 100 tūkst. eurų būsto vertės būstą jokio mokesčio mokėti nereikėtų. Dalis, viršijanti 100 tūkst. eurų, bet nesiekianti 300 tūkst., būtų apmokestinama 0,5 proc. tarifu. Tad 150 tūkst. eurų vertės būstas per metus atsieitų 250 eurų, 200 tūkst. eurų – 500 eurų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė svarsto, kad mokesčio didinimas skaudžiausiai paveiks viduriniąją klasę, ekonominės klasės būsto pirkėjus.

Primename, kad NT mokestinę vertę masiniu būdu skaičiuoja Registrų centras.

Virš 300 tūkst. eurų būsto vertės dalis būtų apmokestinama taip, kaip ir iki šiol.

Finansų ministerija aiškina, kad NT apmokestinimo plėtra sudarytų sąlygas būsto kainų burbulų prevencijai, kadangi platesnės apimties nekilnojamojo turto mokestis daro reikšmingesnį poveikį būsto kainų kintamumui. Vertinama, kad siūlomi pakeitimai prisidėtų ir prie didesnio Lietuvos finansų sistemos stabilumo.

M.Statulevičius: tai ydinga praktika

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius sukritikavo naujus Finansų ministerijos mokestinius pasiūlymus.

„Čia yra ydinga praktika. Žiūrima segmentuotai, tik mažinama kartelė. Pirma, šie pinigai nepakeis principo, kaip buvo anksčiau – jie pateks į valstybės biudžetą. O NT mokestis iš principo turi būti infrastruktūros mokestis ir visi pinigai turėtų būti skirti savivaldybėms, o ne dar papildyti simboliškai valstybės biudžetą. Planuoja surinkti 8 mln. eurų, bet tai nesprendžia problemų. Savivaldybėms tai būtų gyvybiškai svarbūs pinigai, ypač didžiosioms, kurios aktyviai investuoja į augančius miestus“, – sakė jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mindaugas Statulevičius

M.Statulevičiaus teigimu, šį mokestį „sunku komentuoti kitaip nei socialinio teisingumo mokestį“. Be to, jo nuomone, teisingiausia būtų, jei visi piliečiai mokėtų, kad ir nedideles sumas.

„Visi naudojasi ta infrastruktūra, todėl visi turi bent simboliškai prie jos prisidėti“, – įsitikinęs LNTPA vadovas.

Taip pat siūlomi pakeitimai, susiję su mokesčio apskaičiavimu žemės ūkio paskirties žemei. Siūloma padidinti žemės vertę mažinantį koeficientą nuo 0,35 iki 0,5.

Finansų ministerija teigia, kad tai gali padidinti mokesčius už žemės ūkio paskirties žemę. Tiesa, ir toliau dėl lengvatų ir mokesčio tarifų taikymo spręstų pačios savivaldybės. Savivaldybių biudžetams tai galėtų atnešti iki 7 mln. eurų papildomų pajamų.

Vežėjams keisis komandiruotpinigiai

Taip pat turėtų keistis ir vežėjų komandiruotpinigiai. Siūloma padidinti koeficientą, taikomą apskaičiuojant komandiruočių kompensacijas (neapmokestinamus dienpinigius) nuo 1,3 iki 1,5 (x MMA). Tokiu atveju didėtų mokesčiai vežėjams, bet būtų geresnės ir socialinės garantijos.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vilkikai kelyje „Via Baltica“
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vilkikai kelyje „Via Baltica“

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tvirtina, kad tai nėra profesinių sąjungų derybų su vežėjų asociacija „Linava“ rezultatas.

„Visi sutarėme, kad lauksime Lietuvos banko išvadų, tai oficialiai aš dar neturiu tų išvadų. Lietuvos bankas turėjo skaičiuoti, koks tas koeficientas turėtų būti, kad nepakenktų visai šakai, visam sektoriui. Jei Finansų ministerija sako 1,5, tai man įdomu, iš kur jie ima skaičius. Kai mes skaičiavome, 1,8 karto būtų pats tas koeficientas, kurį galėtų vežėjai mokėti“, – sako I.Ruginienė.

Anot jos, iki šiol vežėjai vairuotojams didžiąją dalį atlyginimų išmoka dienpinigiais ir dėl to darbuotojai nukenčia.

„Žmogus nukenčia ne tik dėl pensijos, bet ir kitų dalykų, kaip sveikatos priežiūra, tai yra labai svarbu“, – sako I.Ruginienė ir apgailestauja, kad „teigiamo rezultato darbuotojams nėra“.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Inga Ruginienė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Inga Ruginienė

VMI duomenimis, vidutiniškai vienam komandiruotajam darbuotojui išmokėta dienpinigių suma per 2018 metus buvo 7439 eurai (620 eurų per mėnesį.).

„Komandiruojami darbuotojai dienpinigiais vidutiniškai gauna 2 kartus daugiau pajamų nei gaudami atlyginimą“, – tvirtina pati Finansų ministerija.

NPD augtų mažiau

Finansų ministerija iš esmės pritariama Seimo narių registruotam GPM įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūlomas mažesnis neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didėjimas 2020–2021 metais ir didesnis progresinis GPM tarifas (32 proc. vietoje 27 proc., kaip numatyta Koalicijos sutartyje).

Tai pajamas iš GPM padidintų 78 mln. eurų.

Nori mažinti degtinės patrauklumą

Finansų ministerija argumentuoja, kad akcizų pakeitimais „būtų prisidėta prie ekonomikos augimui mažiau žalingų mokesčių bazės plėtojimo.

„Be to, padidinus akcizų tarifą etilo alkoholiui dėl išaugsiančio apmokestinimo skirtumo lyginant su kitais alkoholiniais gėrimais būtų dar labiau prisidėta prie šio produkto prieinamumo mažinimo, o tai atitiktų Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas mažinti alkoholinių gėrimų patrauklumą ir prieinamumą didinant akcizų tarifus“, – vertinama aiškinamojo rašto projekte.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Alkoholis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Alkoholis

Didinant akcizus dyzelinui, tikimasi paskatinti elektromobilių ir alternatyvių degalų (pvz., gamtinių dujų) transporto priemonėse naudojimą, taip mažinant išmetamų teršalų kiekį ir prisidedant prie pasaulinių pastangų kovojant su klimato kaita.

„Kadangi alternatyvūs degalai galėtų būti gaminami iš vietinių žaliavų, tokiu būdu būtų skatinamas naujų verslų, o kartu ir naujų darbo vietų sukūrimas“, – aiškina ministerija.

O kaitinamasis tabakas dėmesio nusipelnė dėl to, kad pradėjo išstumti cigaretes.

„Padidinus akcizų tarifus kaitinamojo tabako produktams, būtų sumažinamas cigarečių pakeičiamumo efektas (parduoto kaitinamojo tabako rinkos dalis visoje tabako produktų rinkoje išaugo nuo 0,4 proc. (2017 m.) iki 6,5 proc. (2019 m.), o cigarečių vartojimas tuo laikotarpiu atitinkamai mažėjo), taip pat būtų prisidedama prie sveikatos gerinimo tikslų įgyvendinimo“, – vertina ministerija.

Komentarai: 60

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

20:17
01:09
02:13

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką