Ar reikia klausimą dėl „Snoro“ bankroto tyrimo komisijos svarstyti ketvirtadienį, Seimas diskutavo kone pusvalandį, nors paprastai darbotvarkės tvirtinimas tetrunka kelias minutes.
Galiausiai balsavimu Seimas nusprendė, kad specialiosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos likviduojamoje akcinėje bendrovėje banko „Snoras“ kūrimo klausimas turi būti braukiamas iš darbotvarkės.
Už tai, kad klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės, balsavo 63 parlamentarai, prieš buvo 58, 3 Seimo nariai susilaikė.
Tuomet opozicija paliko Seimo posėdžių salę.
„Dirbti tokioje atmosferoje su žmonėmis, bijančiais žinoti tiesą ir norinčiais meluoti Lietuvos piliečiams bei nuslėpti galimas aferas ir nusikaltimus, mes nematome galimybės ir visi paliekame Seimo salę“, – Seimui nutarus komisijos kūrimo klausimo nesvarstyti, rėžė opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis.
Politikai pakenktų bankams?
Konservatorių teigimu, komisijos kūrimas kenktų Lietuvos bankinei sistemai.
„Tokios komisijos kūrimas kenktų Lietuvai ir galėtų padėti banko „Snoras“ savininkams išvengti atsakomybės už galbūt padarytas nusikalstamas veikas. Perspėjame, kad tokia iniciatyva steigti komisiją kelia grėsmę Lietuvos bankinės sistemos stabilumui ir saugumui“, – siūlymą braukti klausimą iš darbotvarkės motyvavo konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma.
Konservatorių nuomone, klausimais, susijusiais su „Snoro“ administratorių algomis ir „Snorui“ palankiomis rugsėjį atlikto audito išvadomis, turėtų domėtis Seimo Audito komitetas. Seimo pirmininkė Irena Degutienė šiam komitetui dar ketvirtadienį ketina įteikti prašymą tai padaryti.
Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė pareiškė, kad Audito komitetas galėtų išsiaiškinti, ar buvo politikų, kurie dar prieš „Snoro“ bankrotą spėjo atsiimti savo indėlius iš problemų turinčio banko.
Komisija – grėsmė nacionaliniam saugumui?
Be to, Seimo pirmininkė I.Degutienė prašo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) aiškintis, kaip Seime kilo iniciatyva kurti komisiją „Snoro“ bankroto aplinkybėms tirti.
„Yra kreipimasis į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą išsiaiškinti, ar pati iniciatyva sudaryti laikinąją tyrimo komisiją neturi galimų sąsajų su nacionalinio saugumo grėsmėmis ir ar tie kreditoriai, kurie šiandieną susibūrę į asociaciją, atstovaujamą patyrusių advokatų, irgi neturi tokių grėsmių“, – sakė Seimo pirmininkė.
Pasak premjero Andriaus Kubiliaus, komisijos kūrimo iniciatyvą turėtų aiškintis NSGK, nes kyla įtarimų, kad komisijos kūrėjai pasidavė kreditorių, kurie siekia atgauti ir nedraustus indėlius, spaudimui.
„Visiškai akivaizdu, viešai jie tą rašo, kad tokios komisijos labai nori kreditoriai didelių indėlių, kurie viršijo draudimines sumas „Snoro“ banke daugiau kaip 2 mlrd. litų. Didelė dalis jų yra ne Lietuvos rezidentai, dalis iš jų yra susiję su V.Antonovu ir R.Baranausku ir visiškai akivaizdu, kad jiems labai norėtųsi komisijos tam, kad galėtų vėliau ginčyti priimtus sprendimus ir reikalauti, kad valstybė arba mokesčių mokėtojai jiems tuos 2 mlrd. litų gražintų“, – pareiškė premjeras.
Tuo tarpu opozicijos teigimu, nacionaliniam saugumui labiausiai kenkia neatsakyti klausimai.
„Visi šitie klausimai yra parlamentinės kontrolės klausimai, o mūsų Statutas labai aiškiai apibrėžia, kad Lietuvos bankų parlamentinę kontrolę taip pat vykdo Seimas“, – piktinosi parlamentaras Ž.Šilgalis.
Opozicija: varžoma parlamentinė kontrolė
Dauguma opozicijos mano, kad konservatoriai, siūlydami atidėti „Snoro“ bankroto aplinkybes turėjusios tirti specialiosios komisijos kūrimą, varžo parlamentinę kontrolę.
Pasak socialdemokratų pirmininko Algirdo Butkevičiaus, tokios komisijos kūrimas niekaip nepakenktų dabar veikiantiems bankams.
„Man labai keista girdėti, kai Lietuvoje yra kalbama apie žalą valstybei. Tie, kurie šiek tiek žino apie bankininkystės sistemą, žino, kad kai bankrutuoja bankas, tai politikai turi turėti informacijos ir turi būti atliktas tyrimas, nes politikai turi sugebėti visuomenei paaiškinti. Tačiau, jei politikai kištųsi į veikiančių bankų veiklą, tai už tai būtų skaudžiai baudžiami“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Prie klausimo, ar reikia kurti specialią tyrimo komisiją „Snoro“ bankrotui tirti Seimas grįš vasario 13 dieną, neeilinėje sesijoje.
Jei komisija bus sudaryta, Seimo nariai aiškinsis, ar komercinių bankų priežiūra buvo efektyvi, ir pirmiausia „Snoro“ bankroto atveju.
Nuo komisijos kūrimo Seimą atkalbinėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas, teigęs, kad komisija kelia grėsmę, kad teisinis klausimas pavirs politiniu.
„Snoro“ komisijos kūrimo klausimo svarstymą Seime ketvirtadienį ketino tiesiogiai transliuoti visuomeninė televizija LTV, todėl tikėtina, klausimo svarstymas ketvirtadienį būtų virtęs tikru viešųjų ryšių šou.
