Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

SODRA: tūkstančių Lietuvos įmonių darbuotojai kas mėnesį praranda dalį pensijai kaupiamo darbo stažo

Senjorai
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Senjorai
Šaltinis: 15min
0
A A

Šešėlinės ekonomikos mastų mažinimas turėtų rūpėti ne tik valstybei ar valdžios institucijoms, tačiau ir kiekvienam iš mūsų. Žinoma, per nelegalias veiklas mažiau nei galėtų pasipildo šalies biudžetas, iš kurio skiriamos lėšos visoms gyvenimo sritims, tačiau dažnai atrodo, kad tai neliečia mūsų tiesiogiai. Vis tik, yra viena sritis, kada nelegalus darbas ar „vokelyje“ mokamas atlyginimas gali grįžti bumerangu.

Kaip rašoma SODROS pranešime, pernai prašymus senatvės pensijai gauti pateikė apie 17 tūkst. žmonių. Kas ketvirtas iš jų neturėjo sukaupęs būtinojo 30 metų darbo stažo, todėl gaus gerokai mažesnes pensijas. Tiems, kurie nesukaupė ir minimalaus 15 metų stažo, pensija visai nebus skirta.

Tokia situacija susiklosto žmonėms, kurių mėnesio pajamos nesiekia minimalios mėnesinės algos (MMA). „Sodros“ specialistai primena, jog vieneri metai darbo stažo sukaupiami tik tokiu atveju, jei per vienerius metus gaunamų pajamų suma yra ne mažesnė nei 12 MMA. Jei per 12 mėnesių susidaro, pavyzdžiui, tik 9 MMA dydžio pajamų suma, sukaupiami tik 9 mėnesiai darbo stažo; jei 6 MMA – 6 mėnesiai ir taip toliau.

Siekdami mažinti mažesnes nei MMA algas gaunančių dirbančiųjų skaičių, „Sodros“ įmokų specialistai atrinko apie 42 tūkstančius įmonių ir aiškinasi, dėl kokių priežasčių jos savo darbuotojams moka tiek mažai. Į sąrašą pakliuvo įmonės, kuriose mažiau nei MMA gauna daugiau nei 10 proc. darbuotojų.

SODROS grafikas/Iliustracija: apdraustųjų dalis, gaunančių mažiau nei MMA mėnesinių pajamų, situacija pagal savivaldybes
SODROS grafikas/Iliustracija: apdraustųjų dalis, gaunančių mažiau nei MMA mėnesinių pajamų, situacija pagal savivaldybes

Daugumai – 36 tūkstančiams – sąrašo įmonių per „Sodros“ elektroninę darbdavių aptarnavimo sistemą (EDAS) buvo išsiųsti klausimynai. Dar 6 tūkst. įmonių, vertinamų kaip didesnės rizikos, vadovai turės skirti laiko į klausimus atsakyti susitikę su „Sodros“ darbuotojais tiesiogiai.

Anketų tikslas – išsiaiškinti, kodėl darbdaviai savo darbuotojams moka tokias mažas algas, ir ar tikrai toks darbo užmokestis yra pagrįstas. Klausimynuose prašoma pateikti informaciją apie darbo laiko apskaitą, personalo valdymą, veiklos procesus, finansų specifiką ir panašiai.

Tokie klausimynai įmonėms išsiųsti pirmą kartą, tačiau tai – tik viena iš priemonių, kurios taikomos įmonėms siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką, o rizikingų įmonių stebėjimas ir darbas su jų vadovais vykdomas nuo 2015 metų pavasario. Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) specialistai, siekdami išsiaiškinti, ar pagrįstai mokamas toks darbo užmokestis, nuolat rengia susitikimus su įmonių vadovais, dalyvauja bendruose priežiūros veiksmuose su kitomis verslo priežiūros institucijomis.

„Nuo žmonių sąmoningumo ir elgesio mokant mokesčius priklauso, kiek galime pasirūpinti socialiai pažeidžiamiausiais piliečiais. Labai tikiuosi, kad naujoji „Sodros“ stebėsenos sistema bus teigiamas impulsas darbo rinkai ir nelegalaus užmokesčio dydžiai nuolatos mažės“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką