Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Sodros“ deficitas mažės, senatvės pašalpa – taip pat

Pensininkės.
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Pensininkės.
Šaltinis: 15min
0
A A

Pensijas ir pašalpas mokanti „Sodra“ kasmet vis labiau primena didelį, bet kiaurą maišą. Šiuo metu valstybinio socialinio draudimo fondo skola siekia 10,7 mlrd. Lt. „Sodros“ skolos jau viršija metų pajamas. Kasmet ši skola vis didėja. Net jei per daugelį metų ir pavyks subalansuoti biudžetą, pensininkai vis tiek gaus tik senatvės pašalpą, bet ne pensiją.

Seimas jau yra pritaręs 2014 m. „Sodros“ biudžetui. Kitais metais biudžeto pajamos sieks per 9 mlrd. 973 mln. litų, o išlaidų planuojama daugiau nei 11 mlrd. 200 mln. litų (išlaidos viršys pajamas 1 226 600 tūkst. litų). Daugiausia lėšų, daugiau nei 8 mlrd. 133 mln. litų, bus skiriama pensijoms. Ligos ir motinystės draudimui – kiek mažiau nei 1 mlrd. 239 mln. litų.
 
Per devynis šių metų mėnesius „Sodros“ biudžeto pajamos išaugo 10,2 proc. arba 661,5 mln. Lt. „Sodros“ biudžeto deficitas per devynis šių metų mėnesius sudarė 1 mlrd. 217,9 mln. Lt – tai yra 279,1 mln. Lt mažiau nei planuota ir 406,9 mln. Lt mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

Kad galėtų išmaitinti pensininkus, mamas, bedarbius, našles, ligonius, „Sodra“ vis skolinasi. Jau pasiskolino 9,2 mlrd. Lt iš valstybės ir dar 1,5 mlrd. Lt iš komercinių bankų. „Sodros“ skola sudaro daugiau nei penktadalį visos valstybės skolos. Ir „Sodra“ skolinasi toliau.

Numatyta, kad kitąmet fondo biudžeto išlaidos bus didesnės už pajamas per 1,2 mlrd. Lt. Tikimasi, kad biudžeto deficitas mažės ir 2016 metais sieks tik 160 mln. Lt.

Politikai svarsto, jog išeitis būtų pensijas mokėti iš nacionalinio biudžeto. Tačiau specialistai mano, kad socialinės apsaugos sistemos sutvarkymui neužteks finansinės inžinerijos sprendimų.

„Aš neturiu jokių iliuzijų“, – sakė banko DNB ekonomistė Jekaterina Rojaka, paklausta, ar tikisi iš „Sodros“ gauti pakankamai gyvenimui senatvėje reikalingų pinigų.

Nepasakyčiau, kad valstybė sugeba užtikrinti socialinę gerovę pensininkams, – sakė J.Rojaka.

Teks taupyti

„Nepasakyčiau, kad valstybė sugeba užtikrinti socialinę gerovę pensininkams. Ji sugeba užtikrinti socialinę paramą“, – 15min.lt sakė ekonomistė.

Šių metų rugsėjį vidutinė senatvės pensija sudarė 824 Lt. Nors suma nedidelė, pensininkų Lietuvoje – beveik milijonas. Jiems kasmet „Sodra“ išleidžia per 8 mlrd. Lt, dar kelis milijardus – ligos, motinystės ir kitoms pašalpoms mokėti.

Pensijas gauna ir nedraustieji – tai yra, pakankamo darbo stažo neturintys asmenys taip pat gauna tam tikrą sumą pinigų.

Jekaterina Rojaka
Jekaterina Rojaka

Pasak J.Rojakos, galima būtų tokias pensijas perkelti į valstybės biudžetą.

„Tas pensijas, kurios nėra draudiminio pobūdžio, kitaip tariant, tas, kurios mokamos nepriklausomai nuo stažo ir darbo užmokesčio, būtų labai efektyvu mokėti tiesiogiai iš valstybės biudžeto. Jų dydis turėtų priklausyti nuo metų biudžeto“, – sakė ekonomistė.

Tačiau visą socialinės apsaugos sistemą perkelti į biudžetą kol kas esą per anksti.

„Kol kas dar nepriaugome tos stadijos, kai galėtume visą socialinę sistemą perkelti į valstybės biudžetą. (…) Dėl visos sistemos perkėlimo, tai yra pasaulyje labai sėkmingų pavyzdžių. Pavyzdžiui, Danija. Ten visa socialinio draudimo sistema yra paremta valstybės biudžetu“, – sakė ekonomistė.

Tačiau dosnių išmokų iš lietuviškos socialinės apsaugos sistemos ji nesitiki.

„Nebent sulauksime labai didelio antplūdžio imigrantų. Ko būtų sunku tikėtis. (…) Užsienyje pensininkai gyvena daug geriau nei Lietuvoje. Be jokios abejonės, teks patiems prisidėti prie pensijų. Reikia taupyti ir kaupti jau dabar. Aš neturiu jokių iliuzijų. Aš tikiuosi, kad galbūt kažką ir gausiu iš valstybės, nes mes tikrai sumokame labai nemažai mokesčių. Kita vertus, puikiai suprantu, kad geriausios investicijos į pensiją yra galbūt net ir investicijos į demografiją ir, žinoma, taupymas, investavimas pačių darbuotojų“, – sakė J.Rojaka.

Pasak jos, taupyti iškart po universiteto baigimo pradeda net ir dosnesnę socialinės apsaugos sistemą turinčių valstybių gyventojai.

Bėda – ne tik deficitas

Premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas aiškina, kad „Sodros“ skola ar jos nesubalansuotas biudžetas yra tik viena problema.

Tam, kad būtų garantuota socialinė gerovė, reikia daug daugiau. Pavyzdžiui, sparčiai augančios, konkurencingos ekonomikos.

„Kuo žmonės gauna didesnius atlyginimus, kuo kuriamos aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietos, tuo laisviau jie ir patys gali pasirūpinti pensija ir įmokos į „Sodrą“ atitinkamai didėja“, –  15min.lt sakė S.Jakeliūnas.

Asmeninio archyvo nuotr./Stasys Jakeliūnas
Asmeninio archyvo nuotr./Stasys Jakeliūnas

Be to, svarbus ir šalies dirbančiųjų skaičius. Prieš 15 metų Lietuvoje buvo 1,34 mln. žmonių, mokančių socialinio draudimo įmokas, 2010 metai – tik milijonas.

Tuo metu dabar pensinio amžiaus žmonių – daugiau nei milijonas, o 1998 metais buvo apie 930 tūkst.

Taip pat, S.Jakeliūno teigimu, kalbant apie socialinį draudimą, svarbu kalbėti ir apie mokesčių surinkimą bei administravimą – „Sodra“ pinigus praranda ir dėl nelegalaus darbo.

Dėl minėtų problemų situaciją reikia vertinti kompleksiškai – pasak premjero patarėjo, iki kitų metų vidurio Socialinės apsaugos ir darbo ir Finansų ministerijos turėtų pateikti pasiūlymus, kaip reformuoti ar toliau valdyti socialinio draudimo sistemą.

„Kol kas konkrečių siūlymų nėra“, – sakė S.Jakeliūnas.

Šiuo metu pensija sudaro apytiksliai 40 proc. buvusio darbo užmokesčio. Mažėjant darbuotojų ir augant pensininkų skaičiui, šis santykis taip pat mažės – pensija, palyginti su buvusia alga, bus vis mažesnė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką